Laikas išsikuopti spintas: seni drabužiai mainomi į nuolaidą naujiems

Jei iki šiol senas kojines, marškinėlius ar kitus susidėvėjusius rūbus lengva ranka kimšdavote į šiukšlių maišus ir išmesdavote į konteinerius, o sąmoningesni – atsikratydavo sudėdami į specialius tekstilės konteinerius, yra ir dar vienas kelias, kuriuo galite eiti. Vos pernai į Lietuvos rinką atėjęs prekybos tinklas „H&M” rodo pavyzdį, jog nebūtina drabužiams nuolat naudoti tik naujas medžiagas. Prekybos tinklas kviečia į parduotuves atnešti savo senus drabužius. Bendarbiaudami su tekstilės perdirbėjais jie žada suneštą tekstilę paversti naujais drabužiais.

GRYNAS.lt susisiekė su šio tinklo centrine būstine Švedijoje, į žurnalistės pateiktus klausimus sutiko atsakyti „H&M” spaudos tarnybos specialistė Lina Wall Borgenbring.

- Kada „H&M” pradėjo įgyvendinti iniciatyvą kvieti pirkėjus atnešti senus drabužius, deklaruojant, kad šie bus perdirbti? Kaip sekasi tai įgyvendinti? Kurios šalys įsijungia aktyviausiai?

- „H&M” buvo pirmoji pasaulyje mados kompanija, kuri pradėjo drabužių surinkimo iniciatyvą. Norime pasiūlyti sprendimo būdą savo klientams, kur dėti senus, sudėvėtus drabužius ir kartu norime prisidėti prie aplinkos saugojimo. Iniciatyvą pradėjome pernai metų vasarį visose savo tinklo parduotuvėse.

Nuo pačios iniciatyvos pradžios jau surinkome 5 tūkst. tonų įvairios tekstilės. Kurios šalys iniciatyvoje dalyvauja aktyviausiai galima pamatyti čia. (Lietuvoje birželio pradžios duomenimis, jau buvo surinkta daugiau kaip 5 tūkst. kilogramų tekstilės, tačiau šis skaičius pateikiamas kaip bendras Raudonojo kryžiaus organizacijos rezultatas, nes ši organizacija yra viena iš „H&M”  partnerių – red. past.).

"H&M"

Norime drabužių kūrimo procese panaudoti ir per drabužių surinkimo iniciatyvą surinktus audinius ir perdirbtas medžiagas. Mūsų darbo dalis yra kurti labiau aplinką tausojančias gaminius ir tai daryti bendradarbiaujant su savo klientais.

- Kokius drabužius žmonės gali atnešti? Ar yra taikomas reikalavimas, kad visa atnešama tekstilė būtų pirkta „H&M” parduotuvėse?

- 95 proc. tekstilės gaminių, tarp jų ir drabužių, kurie visame pasaulyje yra išmetami, gali būti panaudoti dar kartą. Tačiau šiandien tik labai maža dalis yra panaudojama labdaros organizacijose ar perdirbama. Mes, kaip kompanija, norime pasiūlyti lengvą sprendimo būdą nemesti nebereikalingų drabužių į šiukšliadėžes, o atnešti juos mums. Taigi, visose tinklo parduotuvėse priimame drabužius ir buityje naudojamą tekstilę, kuri yra bet kokių prekinių ženklų ir nesvarbu, kiek sudėvėta.

- Ką jūs darote su surinkta tekstile? Kaip ji gali būti perdirbta?

- Visi surinkti drabužiai yra perduodami partneriui, su kuriuo mes bendradarbiaujame, kompanijai „I:Collect“. Ši kompanija turi reikiamą infrastruktūrą tekstilę perdirbti ir vėl panaudoti iš naujo. Ji surenka tekstilės konteinerius iš mūsų tinklo parduotuvių ir veža juos į artimiausią rūšiavimo gamyklą. Ten tekstilė iš naujo įvertinama pagal daugiau kaip 350 skirtingų kriterijų. Priklausomai nuo surinktos tekstilės būklės, ji toliau gali keliauti tokiais keliais: vėl būti dėvima (išdalijama per labdaros organizacijas – red. past.) arba perdirbama. 

Naudota tekstilė gali būti perdirbama labai įvairiomis formomis: ji gali būti dėvima vėl, perdirbama į naują tekstilę arba šalutinius jos gaminius, ji taip pat gali virsti energijos šaltiniu (būti sudeginta) ir pan. Tokiu būdu ji pereina visą būvio ciklą, arba kitaip tariant išlieka draugiška aplinkai.

Šių metų vasarį pristatėme pirmuosius gaminius, kuriems pagaminti panaudota perdirbta medvilnė, pristatėme penkis džinsinių drabužių tipus – džinsus moterims ir vyrams, džinsinius švarkelius ir t.t. Tokiu būdu norime parodyti pavyzdį, kad tekstilę galima panaudoti vėl ir vėl, o ateityje keliame sau tikslą panaudoti vis daugiau skirtingų medžiagų ir turėti didesnę perdirbtų drabužių pasiūlą. 

- Naujoje „H&M” kolekcijoje bent jau Lietuvos parduotuvėse į akis krenta kai kurie drabužiai neįprasti savo medžiaga ar forma, susidaro įspūdis, kad kai kuriems iš jų panaudota poroloninė medžiaga ar net tam tikras plastikas. Ar klientams norite parodyti naujas perdirbtų drabužių galimybes, pristatyti neįprastas medžiagas, kurios gali būti naudojamos drabužių siuvimui?

- Sunkiai dirbame generuodami naujas dizaino idėjas ir norime, kad mūsų kolekcijos patenkintų klientų poreikius, bet tuo pačiu ir juos nustebintų, kad jie stebėtųsi, kad iš vienokios ar kitokios medžiagos pasiūtas drabužis gali atrodyti įdomiai ir gražiai. Norime drabužių kūrimo procese panaudoti ir per drabužių surinkimo iniciatyvą surinktus audinius bei perdirbtas medžiagas. Mūsų darbo dalis yra kurti labiau aplinką tausojančias gaminius ir tai daryti bendradarbiaujant su savo klientais.

Lietuvoje senų drabužių surinkimas tinklo parduotuvėse Klaipėdoje ir Vilniuje startavo maždaug prieš savaitę. Šiuo metu visiems, kurie atneš senų savo drabužių, už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gaus 15 proc. nuolaidų kuponą naujam pirkiniui.

Kaip Lietuvoje yra perdirbama naudota tekstilė?

GRYNAS.lt jau anksčiau yra domėjęsis, kaip Lietuvoje yra surenkama ir kur paskui keliauja sena, naudota tekstilė. Ko gero, didelė dalis žmonių senus rūbus ar batus linkę vis dar mesti tiesiog į buitinius konteinerius, nes tuose, kurie skirti tekstilei, reikalaujama, kad visi gaminiai būtų švarūs ir vis dar tinkami naudoti. Visą sarąšą tekstilės konteinerių Vilniaus mieste galite rasti čia.

Tekstilės atliekas tvarkančios bendrovės „Milastina“ direktorė Tatjana Dirkstienė yra sakiusi, kad per visą Lietuvą yra išbarastyta daugiau kaip 500 tekstilei skirtų konteinerių. Iš konteinerių išimta tekstilė keliauja į vieną gamyklą Klaipėdoje, kur jie yra išrūšiuojami ir toliau perdirbami.

„Visi sintetiniai šalikėliai, megztukai, kuriuos nešiojame, yra pagaminti iš polimerų. Kaip ir plėvelė yra gaminama iš poliamido, taip ir visi sintetiniai rūbai. Jeigu juos nuvežtum į sąvartyną, jie labai ilgai gulės, kol suirs, o perdirbus galima atgauti vėl tą pačią medžiagą, audinį“, - pasakojo T. Dirkstienė.

Jeigu tai ne drabužis, o sena avalynė, iš jos gumos gaminama geotekstilė, kuri yra naudojama žemės ūkyje, tiesiant kelius, formuojant drenažus. Iš medvilninių rūbų atraižų galima pagaminti šluostes.

GRYNAS.lt taip pat yra rašęs apie Didžiojoje Britanijoje veikiančią kompaniją, kuri tobulina technologiją, kaip atskirti skirtingus medžiagų pluoštus – pavyzdžiui, medvilnę ir poliesterį ir juos perdirbus vėl gauti naują žaliavą tekstilės gaminiams.