Laimės pojūtis „pailgina gyvenimo trukmę“

Žmonės, kurie jaučiasi laimingi ir pozityviai žvelgia į gyvenimą, gyvena ilgiau - mokslininkai tokią išvadą padarė išanalizavę per pusantro šimto su ilgaamžiškumu susijusių tyrimų.

Tyrėjai rado „aiškių ir įtikinamų įrodymų“, kad laimės pojūtis lemia geresnę sveikatą ir ilgesnę gyvenimo trukmę, rašo „The Telegraph“.

Daugiau nei 160-ies ankstesnių studijų peržiūra parodė, kad ryšys tarp pozityvaus požiūrio į gyvenimą ir sveikatos yra dar stipresnis nei tarp nutukimo ir trumpesnės gyvenimo trukmės.

Šis platus tyrimas paremia ankstesnes, smulkesnes studijas, taip pat dariusias išvadą, jog „pusiau pilnos, o ne pusiau tuščios stiklinės“ požiūris gerina organizmo būklę.

E. Dieneris

Aš buvau kone šokiruotas ir tikrai nustebintas, kai pamačiau tokį duomenų nuoseklumą.

Žurnale „Taikomoji psichologija: sveikata ir gerovė“ („Applied Psychology: Health and Wellbeing“) publikuojamame naujausiame tyrime aptikta, kad pozityvus nusiteikimas sumažino su stresu siejamų hormonų lygį bei pagerino imunines funkcijas, kai nerimas, depresija ir pesimizmas susieti su trumpesne gyvenimo trukme.

Žmonės, kurie nuolat jautė nepasitenkinimą ar gyveno streso kupinoje aplinkoje, buvo labiau linkę sirgti ir mirdavo jaunesni.

„Aš buvau kone šokiruotas ir tikrai nustebintas, kai pamačiau tokį duomenų nuoseklumą“, - teigė Edas Dieneris, studijai vadovavęs profesorius.

„Bendra visų tipų studijų išvada buvo ta, kad tavo subjektyvus gerovės vertinimas, tai yra - tavo pozityvus požiūris į savo gyvenimą, nesinervinimas, prisideda tiek prie sveikatos, tiek prie ilgaamžiškumo“, - aiškino jis.

E. Dieneris pabrėžė, kad, nors dauguma sveikatos pamokymų sutelkti ties rūkymu, mityba ir sportu, bet gali būti, jog „atėjo laikas pridurti: „būk laimingas ir venk chroniško nepasitenkinimo bei depresijos“.

„Laimė nėra magiškas vaistas, tačiau įrodymai, kad ji pakeičia tavo galimybes susirgti ir mirti jaunam, yra aiškūs ir įtikinami“, - sakė tyrėjas, kurio studijoje apžvelgti aštuonių skirtingų tipų ankstesni tiek gyvūnų, tiek žmonių ilgalaikiai tyrimai.

Pavyzdžiui, daugiau nei 40 metų trukęs 5 tūkst. universiteto studentų stebėjimas parodė, jog didžiausi pesimistai mirdavo anksčiau. Kitoje studijoje, kuriame dalyvavo 180 katalikų vienuolių, tyrėjai aptiko, kad tos, kurios, perkopusios 20 metų amžių, savo prisiminimus aprašydavo pozityviai, pergyveno tas, kurios jaunos buvo labiau negatyvios.

Gyvūnai, kurie gyveno streso kupinoje aplinkoje, pavyzdžiui, perpildytuose narvuose, turėjo silpnesnes imunines sistemas, buvo labiau linkę sirgti širdies ligomis ir mirdavo jaunesni.