„Teko vaikyti briedį nuo autostrados. Raseiniuose, ties Sujainių kaimu, - nuostabos neslėpė telefonu į redakciją paskambinęs vyras, dirbantis aplinkosaugininku. Jis pasakojo dar labiau nustebęs, koks briedis patiklus ir kaip nebaikščiai prisileidžia žmones. - Žvėris prisileido net paglostomas“.
Vyras teigė pasiskambinęs gamtininkui Selemonui Paltanavičiui ir jis paaiškino, kad tokį briedžio nebaikštumą ir patiklumą galėjo lemti jo jaunas amžius.
Briedį nuo kelio pavyko nuvyti šatromis (kartelėmis šiaudams prispausti, dengiant stogą – red. past.). Gediminas vylėsi, kad žvėris negrįš atgal ir nepaklius po vairuotojų automobilių ratais.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje yra paplitę europiniai briedžiai (lot. Alces alces alces). Oficialiai 2006 m. jų buvo apie 4200. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pelkėse, žiemą – pušų jaunuolynuose. Vasarą maitinasi žole, žiemą – krūmų, medžių žieve. Medžiojamasis gyvūnas. Lietuvoje per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota 112 briedžių. Patinus leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d., antramečius patinus nuo rugsėjo 1 d. iki vasario 1 d., pateles nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.
Briedis yra puošnus ir įdomus gyvūnas, daugeliui asocijuojasi su didelėmis gūdžiomis giriomis, plačiomis pelkėmis. Numesti ragai tinka papuošalams, sagoms, įrankių kotams, baldams gaminti.
Gamtoje briedžiai priešų beveik neturi, tačiau stipriai nukenčia nuo brakonierių. Skaičiuojama, kad briedžiai vidutiniškai gyvena 20-25 metus.
Siekiant užtikrinti eismo saugumą valstybinės reikšmės automobilių keliuose ir norint apsaugoti laukinius gyvūnus, Lietuvoje įrengta daugiau nei 600 km tinklo tvorų ir 12 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams.
Tačiau, anot specialistų, nereikia tikėtis, kad tinklo tvoros – neįveikiama apsauga. Laukinių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas, ypatingai pavasarį ir rudenį, rujos metu, todėl ne visais atvejais nuo susidūrimo su laukiniu gyvūnu išgelbėja ir tinklo tvora.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys GRYNAS.lt yra sakęs, kad virš kelio esančios perėjos būtų kur kas efektyvesnės už požemines. Tačiau jis aiškino, kad tokių inžinerinių sprendimų kaina tikrai nemaža.