Pasak ekspoziciją sudariusio muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjo, ornitologinio rinkinio kuratoriaus Sauliaus Rumbučio, jai atrinkti skirtingais aspektais įdomūs paukščių kiaušiniai. Vieni, pavyzdžiui, gerai pažįstamos visiems pempės stebina išskirtiniu margumu, kiti, tarkime, jūrinio erelio, įspūdingos išvaizdos paukščio – niekuo neišsiskiriantys balti. Dominuoja Lietuvoje sutinkamų paukščių kiaušiniai, bet yra ir rečiau užklystančio rudojo ibio.
Įtrauktas ir epiornio, seniai išnykusio paukščio kiaušinio muliažas. Šis paukštis, gyvenęs Madagaskaro saloje ir, kaip manoma, išmiręs 18 amžiuje, yra pasaulio rekordininkas pagal kiaušinio dydį – jis svėrė apie 9000 gramų. Pats paukštis, kuris, beje, neskraidė, svėrė apie 400 kilogramų ir buvo apie 3 metrų aukščio. Mažiausi ekspozicijoje kuoduotosios zylės kiaušiniai.
Lietuvoje galima sutikti apie 400 paukščių rūšių, iš kurių peri apie 200. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinyje yra apie 80 proc. perinčių paukščių kiaušinių, iš viso apie 1 tūkst. dėčių, o jose – 4 tūkst. kiaušinių. Nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje galima susipažinti su 680 kiaušinių, priklausančių 200 paukščių rūšių. Čia galima pamatyti ir kitų pasaulio šalių sparnuočių kiaušinius.
Šiuo metu Lietuvoje pats paukščių perėjimo metas. Anksčiausiai peri uoliniai karveliai, jūriniai ereliai, naminės pelėdos, krankliai, egliniai kryžiasnapiai.
Paukščiai kiaušinius deda lizduose, esančiuose ant žemės ir po žeme, ant vandens ir sausumoje, medžiuose bei krūmuose ir net pastatuose. Balti ir ovalūs uždarose erdvėse – uoksuose, inkiluose, urveliuose – perinčių pelėdų, genių, tulžių kiaušiniai. Dėmėti, nusmailėjusiu galu – sėjikinių paukščių kiaušiniai. Ant žemės perinčių vištinių paukščių kiaušiniai ypač margi, susiliejantys su supančia aplinka.
Gamtininkai ir aplinkosaugininkai įspėja, kad nereikėtų stengtis jų ieškoti, o netyčia aptikus paukščio lizdą reikėtų kuo greičiau pasišalinti, nes perintys sparnuočiai ypač jautrūs trikdymui.