„Šiaudu“ nuo nitratų ir blogos kokybės vandens Lentvariui turėtų tapti UAB „Trakų vandenys“ Varnikų vandenvietė ir vandens gerinimo įrenginiai. Kaimynystėje įsikūrusio miestelio vandenvietė veikia ir kokybišku geriamuoju vandeniu centralizuoto vandentiekio tinklais nuo 2010 metų birželio vidurio aprūpina Trakų miestą, Senuosius Trakus ir Žaizdrius. Iki tol daug metų trakiečiai gėrė blogos kokybės vandenį, nes „gimtoji“ vandenvietė buvo įrengta pelkėje. Dabar planuojama neatidėliotina jos plėtra į Lentvario pusę – tarp dviejų gyvenviečių dar reikia pakloti vamzdynus. „Trakų vandenų“ vyriausiojo inžinieriaus Kęstučio Venzlausko teigimu, lėšos šiems tinklams yra skirtos, tačiau dar reikalingas finansavimas pačios vandenvietės išplėtimui.
Vaizdelis Lentvaryje – ne koks
Operatorinė ir hidroforinė Lentvario vandenvietėje pasenusi, tačiau, jos viršininko Algimanto Lanko teigimu, su įranga jokių problemų nekyla.
„Kaip dirbom, taip ir dirbam, - pridurdamas, kad pajungimui iš Varnikų vandenvietės neprieštaraujantis ir jo laukiantis. - Tuomet bus visai kitokia vandens kokybė. Tuomet jis bus filtruojamas. Dabar Lentvaryje vandens gerinimo įrenginių nėra, o Varnikai valo požeminį vandenį nuo geležies ir mangano pertekliaus. Pajungus tinklus, galiausiai dings keliama grėsmė nuo sąvartyno, - teigė viršininkas.
Problemų Lentvaryje kelia ne tik kadaise veikęs pavojingas buitinių ir pramoninių atliekų sąvartynas, nuo miesto vandenvietės nutolęs vos kilometru. Prieš dvejus metus buvo atsisakyta Lentvario vandenvietės sanitarinėje zonoje planuotų pramonės įmonių statybų, kurios po „iškraustymo“ į Varnikus, turėtų pajudėti.
Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas vandens tiekimo per daug nesureikšmino. Esą problema dėl žmonių šuliniuose ir gręžiniuose besikaupiančių nitratų – kaip ir visur Lietuvoje.
„Žada pajungti centralizuotą geriamąjį vandenį iš Varnikų, tačiau kada tai įvyks, neaišku. Kol kas turime atskirą vandenvietę, kurių Lietuvoje vargu ar belikę. Ji labiausiai pažeidžiama nuo išorinės aplinkos“, - aiškino seniūnas.
Vieni kalbinti gatvėse lentvariečiai teigė vandenį iš krano geriantys ir patys, ir vaikams duodantys. Kiti vartoja tik virintą, tačiau nesidžiaugia. Esą vandenyje daug kalkių, o dėl to genda skalbimo mašinos, virduliai.
„Vandenį atsivežame iš kitų vietų. Pasirūpiname iš anksto. Jei sulaukiame svečių, juo taip pat vandeniu iš krano nevaišiname“, - pasakojo Pakalnės gatvės gyventoja.
2014 metams „Trakų vandenys“ planuoja atlikti vandentvarkos studiją, kuri padės išvengti ir dalyje rajono seniūnijų pasitaikančios „praktikos“, kai centralizuoti vandentiekio tinklai yra paklojami, tačiau gyventojai nenori prie jų jungtis ir toliau naudoja šulinio ar gręžinio vandenį.
„Svarstome padaryti gyvenviečių studiją pagal gyventojų skaičių – atranką tų, kurie iš tiesų norėtų prisijungti. Pirmojo vandentvarkos etapo darbai parodė, kad dalis sukauptų statistikos duomenų neatitiko tikrovės. Susiklostė situacija, kad prie tinklų turime prijungti neesančius, jau vietoves palikusius gyventojus. Taigi, pirmiausia tikslinsime duomenis, darysime žemėlapius, žymėsimės konkrečius įvadus, - teigė K. Venzlauskas.
Naujasis šeimininkas – su 2 metų patirtimi
Rytinėje Lukos (Bernardinų) ežero pusėje pastatytos naujos vandenvietės galutiniame projekte numatytas vandens tiekimas – 6 tūkstančiai kubinių metrų per parą. Kol kas gyventojai iš numatytų į Trakų pusę tiekti 2800 kubų „įsisavina“ vos trečdalį galimo tiekimo pajėgumo – apie 900-1000 kubų. Ateityje Lentvariui iš šios vandenvietės numatyta tiekti 3200 kubų. Varnikų vandenvietė užima 13 hektarų žemės, iš kurių šiandien naudojami 5 ha.
„Net jei visi naudojantys šulinius ir gręžinius trakiškiai prisijungtų, pajėgumų pakaktų. Viskas apskaičiuota su atsarga, su perspektyva. Vanduo tiekiamas ne tik gyventojams, bet reikalui esant naudojamas ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų reikmėms, stichinių nelaimių atvejais. Lentvariui numatyti kiti 5 gręžiniai – kitoj pusėj. Konkurso laimėtojas ties vamzdį, o kai šis bus, bus paduodamas ir vanduo. Darbai gali prasidėti ir kelių savaičių, ir po kelių mėnesių“, - Varnikų vandenų viršininkas Andrius Masiukas.
Šiuo metu yra 5 veikiantys arteziniai gręžiniai. Kadangi vandens poreikis vis dar išlieka nedidelis, gręžiniai įjungiami naktį, kai ir elektra pigiausia. Tuomet vanduo valomas ir pildomas rezervuaras, kuris per dieną vandeniu aprūpina gyventojus. Naktį įjungiami 4 gręžiniai, o vienas kažkuris „ilsisi“. Dingus elektrai, nepapildžius generatoriaus kuru be problemų galima tiekti vandenį 10 valandų. Teritorijoje įrengtas 2.000 kubų, 5 metrų gylio švaraus vandens rezervuaras, į kurį naktį pompuojamas išvalytas gręžinių vanduo, kuriuo dieną aprūpinami gyventojai.
„Žalias“ vanduo iš gręžinių į pastatą patenka vamzdynu, prisotinamas oru ir keliauja į tris filtrus. Juose vyksta cheminė reakcija – iš dvivalentės geležies išsiskiria trivalentė, kuri nusėda filtruose. A. Masiuko tikinimu, vienintelė šių gręžinių bėda – labai daug geležies. 80 procentų filtro darbo ir yra pašalinti šią geležį, likusi - manganą. Filtras užpildytas smėliu – nuo stambiausio, beveik „skaldos“ apačioje, iki jūrinio smėliuko viršuje. Likusi erdvė paskirta planuojamiems įrengti dar trims filtrams, kurie aptarnaus Lentvario pusę. Iš filtrų švarus vanduo patenka į uždarą rezervuarą lauke. Antro kėlimo siurblinės dėka vanduo iš rezervuaro reikiamų slėgiu paduodamas į miestą. Siurblinėje sumontuoti 3 siurbliai, iš kurių du dėl mažo vandens suvartojimo veikia pakaitomis, o vienas yra atsarginis. Jie nustatyti budėjimo rėžimu, ir reikalingi gaisro likvidavimo ar atsiradusio kito neatidėliotino poreikio atveju. Lentvario miestui numatyti atskirai dar 3 antro kėlimo siurbliai. Visi technologiniai procesai yra stebimi ir kontroliuojami kompiuteriu.
Kadangi filtrai valydami geležį užsiteršia, jų plovimui naudojami dvi orapūtės ir du siurbliai. Kai ateina laikas kuriam iš filtrų, jis atjungiamas nuo sistemos. Iš apačios paduodamas oras, kad supurentų viską, kas jame susikaupė, o tada paduodamas vanduo, kad išplautų visą geležį lauk.
„Naktį užpildome nepilną rezervuarą, pagal suvartojimą kiekį – iki 3,6 metro, ir per visą dieną po truputį juo aprūpiname gyventojus. Stengiamės tiekti kuo šviežesnį, o ne „raugintą“ vandenį, ir žinoma, pasiliekame atsargai, jei pasitaikytų gaisras. Žiemą vandens suvartojama mažiau, vasarą daugiau. Situaciją 24 valandas per parą stebi paromis budintys operatoriai“, - pasakojo vandenvietės viršininkas.
Vandens vartojimas paros bėgyje nuolat kinta – nuo 22 val. ima mažėti, apie 3 valandą pasiekiamas suvartojimo minimumas, o tada nuo ryto vėl palaipsniui kyla. Vandens padavimui į miestą palaikomas nuolatinis slėgis – 4,82-4,90 barai.
„Pasitaiko, kad tenka atvykti naktį, ir viršininkui, nors viską rodos galima atlikti ir kompiuteriu, prisijungti nuotoliniu būdu, tačiau būna technikos „sunegalavimų“. Budėtojai stebi situaciją kompiuteryje, tačiau su atsuktuvu jiems liepiu niekur nelįsti, - teigė A.Masiukas, pridurdamas. Didžiausios bėdos kyla dėl žaibų ir viesulų sukeliamų elektros energijos tiekimo problemų. Net ir dėl trumpalaikio įtampos dingimo „nusimuša“ tam tikrų technologinių procesų seka, nors geriamojo vandens vartotojai to ir nepajunta.
Vandenvietės technologinėms ir buitinėms reikmėms užtikrinti įrengtos buitinių nuotekų bei lietaus ir drenažo siurblinės. Buitinės nuotekos per slėgiminę liniją patenka į Lentvario nuotekų valyklą. Lietaus vanduo ir gruntinis vanduo išleidžiamas į netoliese esantį prūdą.
Dabartinėje Varnikų vandenvietės teritorijoje 1976 m. buvo atlikti tyrimai, ieškota alternatyvos „Trakų miesto vandenvietei“. Nustatyta, kad čia dideli požeminiai vandens klodai. Vandenvietės statybos buvo pradėtos, padaryti pamatai ir gręžiniai, bet 1980 metais ruoštasi Olimpinėms žaidynėms Maskvoje ir pinigai buvo įšaldyti, darbai užkonservuoti. Veikiančio čia nieko nebuvo, tik pamatai. Viską čia padėjo įrengti iš ES fondų gautos lėšos. Dalis vandenvietės pastato pamatų buvo renovuoti ir išplėsti, dalis – nauji.
GRYNAS.lt primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95 proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.
Nitratai – ne Lentvario kolūkių palikimas
Didžiausią taršą šalies gyvenvietėse kelia nuotekų išgrėbimo duobės. „Trakų vandenų“ vyr. inžinieriaus K. Venzlausko teigimu, jos tik atrodo „nekaltai“, tačiau įrengtos be dugno, tad viskas filtruojasi į gruntą. Esą ir atliktas monitoringas parodė, kad dėl šios priežasties Lentvario vandenyje tiek daug nitratų.
„Higienistų teigimu, metras grunto užmuša visus mikrobus, tačiau metams bėgant jis prisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau. Tuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi – nebe filtras, o kas jį keis? Taip ir gyvename 20-30 metų, o paskui sakome – „Šuliniuose nitratai“. Žinoma, juk mūsų lauko tualetai gale tvarto, o šulinys – šalia to tvarto, tik už kito kampo. Kad to išvengtume, Aplinkos ministerija ir numatė pirmiausia sutvarkyti vandentvarką“, - teigė pašnekovas.
Tokių duobių daug Lentvario Atgimimo, Pakraščio ir Obelų gatvėse, nuo vandenvietės nutolusiose apie 30 – 150 metrų. Minėti teršalai filtruojasi į gruntą ir patenka į „Trakų vandenims“ priklausančius gręžinius. Trys jų, nors ir vandeningi bei tinkami eksploatuoti, jau atjungti. Vandens kiekį kompensuoja likę 9 veikiantys gręžiniai.
„Išvengėme nitratų didėjimo, tačiau pagrindinė problema išliko. Anksčiau gyvavo mitas, kad tai – kolūkio laikų padarinys, tačiau tose vietose jau 20 metų nei kas sėja, nei kas pjauna, tad taršos lyg ir nėra“, – apie susidariusią problemą Lentvaryje pasakojo „Trakų vandenų“ vyr. inžinierius.
Esą minėtoje gatvėje gyventojai yra įsirengę ir savo gręžinių, kurių vandenį geria, tačiau jo paprasčiausiai netiria, tuo tarpu bendrovę tai atlikti įpareigoja įstatymai. Problema paprasta ne taip jau daug teks laukti, kol nebus kur gręžti naujų gręžinių, iki vandentiekio nutiesimo iš Varnikų padėsiančių Lentvario gyventojus aprūpinti geriamu vandeniu.
„O žmogus ką – turi nuosavą gręžinį ir džiaugiasi. Ir skonis koks geras, kai nitratų daug. Bendrovei to neleistų. Ateis vieną dieną higienistai, uždarys mūsų gręžinius, ir pasiūlys į Lentvarį vandenį vežti kibirais, - ironiškai į problemą žvelgė K. Venzlauskas, pridurdamas. - Kai buvau dar mokinukas, visi sakydavo, kad Baltiją labiausiai teršė Vokietija, o Reinu vos ne sieros rūgštis bėgo. Dabar didžiausiu teršėju virto Nemunas“.
GRYNAS.lt primena, kad statistikos duomenimis, šulinių vandenį, kuriame dėl neteisingo šulinių įrengimo gali būti aptinkama nitratų naudoja net apie 1 mln. Lietuvos gyventojų. Tokio neištirtų šulinių vandens negalima duoti kūdikiams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Geriausiai vandens kokybę ištiria nepriklausomos laboratorijos.
Gręžinys tavo, o vanduo – valstybės turtas
Kol kas visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad nuosavas gręžinys – tai galimybė susimokėjus vieną kartą naudotis vandens ištekliais visą gyvenimą. Laikui bėgant ši samprata turėtų keistis.
„Dabar jau padidinti mokesčiai už gamtos išteklius – karjerus, iškastinius išteklius, durpes. Vanduo turi būti ir bus apmokestintas. Tikrai atsiras ta kainos dalis, kaip išteklių mokestis, - įsitikinęs Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas.
„Mūsų bendrovė žmonėms teikia mokamą vandenį, o privatininkas savo reikmėms naudojasi už dyką. Kodėl? Mes irgi už gręžinį sumokėjom, tačiau sąskaitose nurodoma ne tik gręžinio įrengimo kaštai. Visi privalom mokėti už išteklius. Ir nuosavo gręžinio savininkas, kuris kol kas naudoja valstybės turtą už ačiū. Tuo tarpu „Trakų vandenų“ paslaugomis besinaudojantis žmogus moka už viską – už gręžinio įrengimą, priežiūrą, eksploataciją, vandens pakėlimą, vandens valymui suvartojamą elektros energiją, tiekimo nuostolius – visa tai įskaičiuota į mokesčius“, - aiškino vyr. inžinierius K. Venzlauskas.