Atsakingai ir darniai užauginto ir kirsto miško mediena, saugus lakas, klijai, galimybė baldą palikti vaikams ir vaikaičiams – tai tie kriterijai, kuriuos dažnai į pirmąją vietą iškelia baldus besirenkantys pirkėjai Vakaruose. Neaišku, ar dėl žinių, ar dėl savimonės stygiaus, o greičiau dėl gerokai plonesnės piniginės lietuviai baldus visų pirma renkasi pagal kainą. Rinktis vakarietiškai kol kas gali tik retas šalies gyventojas.
Gausu žalingų cheminių medžiagų
„Kokakolininkų“ karta jau susilaukė vaikų, ir kai kurie iš jų turi įgimtą cukraligę. Mes, mokesčių mokėtojai, turim sumokėti už jų sveikatos apsaugą“, – bodisi nesveiko gyvenimo būdo padariniais pilietė, glostoma vandens purslų sporto klubo vonioje. Panašaus pokalbio fragmentų galima išgirsti ir parduotuvėje, ir šnekantis kaimynams, o visų greičiausiai – laukiant prie gydytojo kabineto. Besidominčių sveika mityba vis daugėja, plečiasi ekologiško maisto pramonė ir prekyba. Tačiau sveikatai, gerai savijautai įtakos turi ne vien tai, ką valgome.
Aplinka taip pat veikia žmogų. Daugiausiai laiko statistinis gyventojas praleidžia patalpose, kuriose gausu baldų, beje, dažniausiai pagamintų naudojant nemažai cheminių medžiagų. Pavojingų medžiagų gali būti ir kilimuose, užtiesaluose, užuolaidose, sienų apmušaluose.
Jaukumui, grožiui ir patogumui sukurti baldai gali turėti tokių pašalinių poveikių, kaip nervų sistemos sutrikimai, vėžiniai susirgimai, taip pat endokrininės ir imuninės sistemų pažeidimai, skelbia VšĮ Baltijos aplinkos forumas.
Nuodija lėtai
Tos pačios viešosios įstaigos specialistų teigimu, ugniai atsparūs minkštieji baldai, kilimai, užuolaidos turi degumą mažinančių medžiagų, kurios gamtoje neskyla, todėl kaupiasi organizme ir ardo hormonų sistemą. Lakiųjų organinių junginių išsiskiria iš kilimų, baldų ir vėl į juos susigeria.
Kenksmingos medžiagos namų aplinkoje neveikia kaip žaibiški nuodai, jų žalingas poveikis pasireiškia ilgainiui. Atsiradusius nervų ir hormonų sistemų sutrikimus galima aiškinti remiantis kitomis priežastimis, nekreipiant dėmesio į tai, kad nemažą laiko dalį leidžiame lakiųjų medžiagų užterštoje aplinkoje.
Bent kiek pasidomėjusiems sveika namų aplinka greičiausiai girdėtas formaldehidas – vienas dažniausiai namuose aptinkamų lakiųjų junginių. Daugiausia jo išskiria baldai, gaminami iš plokščių, bei laminuotos grindys. Formaldehido kiekis balduose reguliuojamas: JAV jo leidžiama naudoti daugiau, ES – mažiau. Todėl visada geriau rinktis medinius baldus, apdirbtus alyvomis, bičių vašku, o ne tirpiklių turinčiais dažais ir laku.
Dera žinoti, kad siekiant atsparumo purvui minkštieji baldai apdorojami perfluorocheminėmis (PFC) medžiagomis. Jos labai patvarios ir gamtoje neskyla, todėl kaupiasi dirvoje, gyvūnų ir žmonių organizmuose. PFC junginiai veikia vystymąsi, hormoninę sistemą ir didina vėžio riziką. Nustatyta, kad kuo daugiau naudojama PFC, tuo mažesnis moterų vaisingumas, prastesnė vyrų sėklos kokybė, o kūdikiai gimsta prasčiau išsivystę.
Įvertinti padeda ženklai
Ieškant ekologiškų sprendimų, apstatant namus ar darbovietę, galima rinktis FSC ženklu pažymėtus gaminius arba baldus, pagamintus iš PEFC ženklu žymimos medienos. FSC ir PEFC yra tarptautinės, nepriklausomos, nevyriausybinės, ne pelno siekiančios organizacijos, įsteigtos siekiant atsakingai naudoti pasaulio miškus. Šiais sertifikatais paženklintų produktų gamyba patikrinta nuo pat medienos kilmės iki tiekimo į pardavimo vietas. Kaip skelbia Lietuvos gamtos fondas, praėjusiais metais jau daugiau kaip šimtas medienos perdirbimo įmonių Lietuvoje turėjo FSC sertifikatą. FSC nėra vien tik ekologinis sertifikavimas – Miškų valdymo taryba, suteikianti šį ženklą, siekia derinti socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius miškų tvarkymo aspektus.
Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“ ir kt. paženklinti baldai ir audiniai gaminami naudojant mažiau pavojingų medžiagų, taip pat naudojimo metu jie išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, ne taip teršia orą ir vandenį. Verta žinoti, kad natūralūs audiniai iš džiuto, vilnos ir medvilnės paprastai neturi degumą mažinančių medžiagų, kurių dažniausiai aptinkama sintetikoje. Gaminant baldams poroloną naudojami organiniai alavo junginiai. Jie toksiškai veikia kepenis, nervų ląsteles ir imuninę sistemą. Dėl to perkant verčiau paieškoti minkštųjų baldų, užpildytų poliuretanu, kuris paženklintas CentiPUR ženklu. Jame nėra pavojingų medžiagų. Taip pat į ekologiškus baldus kemšama arklio ašutų, jūros žolių, kokosų drožlių.
Aplinka saugoma, jei atsižvelgiama ne tik į žaliavas, bet ir į baldų ilgaamžiškumą, gamtos išteklių naudojimą ir taršą gamybos metu. Jei rūpi ne vien saugi aplinka, bet ir gamtos apsauga, interjeras apsieis be baldų iš egzotiškos medienos, pvz., tikmedžio ar raudonmedžio. Dėl šių baldų paklausos naikinami labai svarbūs aplinkai tropikų miškai.
Sertifikatai rūpi užsieniečiams
Iš sertifikuotos medienos baldus gaminanti įmonė „Baldai Jums“ 97 proc. gaminių eksportuoja į Vokietiją, Angliją ir Švediją. Lietuvoje veikia dvi šios bendrovės parduotuvės. Įmonės direktorė prekybai Rūta Račickienė sakė, kad įmonė didžiąją medienos dalį įsigyja miškų urėdijų skelbiamuose aukcionuose, o likusią, nors ir nesertifikuotą, – taip pat iš patikimų šaltinių. „Tačiau tame pačiame balde viskas be išimties turi būti sertifikuota. Jei nors tvirtinimo kaištukas bus nesertifikuotas, baldo ženklinti FSC jau negalima. Laikantis tokios griežtos tvarkos, kyla gamybos kaštai. Bet jei pirkėjas pareikalaus, tai nebus jokių problemų, – aiškino direktorė. – Kiek žinau iš patirties, jei salone virš baldų kabo FSC ženkliukas, jie jau brangesni. Čia, matyt, tas pats, kaip ir su atsinaujinančia energetika – ji turi būti remiama valstybės, nes yra brangesnė.“
Pasak direktorės, užsienio pirkėjo kartelė aukštesnė. Užsienyje žmonės labiau išprusę, jiems svarbu ne tik tai, iš kokios medienos pagamintas baldas, bet ir klijų, lako sudėtis. „Mes į tą nišą ir taikom, – sakė direktorė, – kas dvejus metus atnaujinamas sertifikatas suteikia įmonei prestižą, nes darnus vystymasis yra didelė vertybė užsienio klientams. Tai, kad mes saugom gamtą, kad mūsų įmonė žalia, – pagrindinis mūsų privalumas, nes vartotojas žino, jog tokius ekologiškus baldus galės ilgai naudoti, juos naudos ir jų vaikai bei vaikaičiai“, – sakė R. Račickienė.
Renkasi pagal kainą
Pasak jos, pirkėjui visų svarbiausia – baldo kaina, ir galima laukti, kad ji bus vis aktualesnė, turint galvoje ekonominę padėtį ir tai, jog baldai nėra pirmojo būtinumo prekė. Vis dėlto direktorė tiki, kad greitai susirūpinimas aplinka ateis ir Lietuvon, nes žmonės daug važinėja po užsienį, mato, kas vyksta.
Panašias šalies pirkėjo savybes vardijo ir ELB baldų salono darbuotoja Panevėžyje. „Pirmiausia žiūrima į kainą, gal patogumą, dizainą... Dar nesusidūriau su tokiu pirkėju, kuris teirautųsi apie baldo ekologiškumą, domėtųsi, ar baldas pagamintas nenaudojant chemijos“, – sakė darbuotoja Inga. Pasak jos, žmonės prašo kokybės sertifikatų klijuoto medžio baldams, klausia, ar rimti fabrikai gamino. Jei rimti, tai, aišku, turi sertifikatus.
Interjero dizainerė R. Kosmovski turi kiek kitokios patirties. Ji neneigia, kad kaina vis dar vaidina svarbų vaidmenį, tačiau labai aktualus ir baldų funkcionalumas. Lietuviai linkę rinktis iš karto kelių paskirčių gaminius. „Jaunimas labai praktiškas, žiūri ir į kainą, ir į kokybę“, – teigė dizainerė. Jai ne kartą teko susidurti su užsakovais, norinčiais namus apstatyti ekologiškais baldais. „Tuo pasižymi jauni profesionalai. Jie žvelgia į priekį, tai gražioji Lietuvos dalis“, – atskirą pirkėjų grupę įvardijo dizainerė. Tuo pačiu ji pastebėjo, kad nėra gausios ekologiškų baldų pasiūlos, nes nėra ir didelės paklausos.
Gyvensena keičiasi palaipsniui
„Apsisprendus gyventi sveikai, turi apsisukti visas ratas: maistas, kosmetika, vystyklai... Kur šioje sekoje pasirodo baldai, sunku pasakyti, tai priklauso nuo kiekvieno individualaus sprendimo ir priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia keisti gyvenimo būdą“, – mano judėjimo „Eko banga“ atstovė Agnė Norkevičiūtė. Ji pastebi, kad polinkis į ekologiją turi būti sąmoningas, ne vien mados padiktuotas. „Pirma žmogus pradeda atidžiai žiūrėti, ką deda į burną, tada – ką tepa ant galvos, ir būtinai turi atsirasti supratimas, kodėl apskritai tai daro“, – dėstė A. Norkevičiūtė.
Ji sakė, kad susidomėjimo sveika gyvensena priežastys labai įvairios. Pasikeitimus skatina draugų patirtys, kai kurie keičiasi sulaukę atžalų, kitiems jokių drastiškų pokyčių nereikia, nes patys yra auginti darniai su aplinka gyvenusioje šeimoje. Dalį žmonių ekologiją priverčia atrasti negalavimai.
A. Norkevičiūtės teigimu, dalis žmonių ekologiškų prekių namams įsigyja paakinti mados. „Bet tai paviršutiniška: jei šaldytuve ekologiški produktai, tai ir dažus ar tapetus jie įsigyja ekologiškus. Tačiau ne mažiau svarbu ir procesas – su kuo tuos ekologiškus dažus maišai ir kuo klijuoji tapetus“, – vartojimą dėl prestižo ir apsisprendimą darniai gyventi atskiria Agnė. Ji pastebi, kad Lietuvoje jau kuriasi bendruomenės, kurių gyvensena kraštutiniškai žalia. Jie patys gyvena ir kitiems pataria, kaip statyti namus iš molio ar šiaudų. „Tai jau kitas lygis, kurį nebūtina visiems pasiekti. Pvz., Danijoje, kuri pirmauja ekologijos klausimais, tai jau žmonių galvose, o pas mus sąmoningumo dar nedaug“, – teigė pašnekovė. Pasak jos, besidomintiems informacijos yra apstu. Svarbiausia – ar žmogus gali atsirinkti kokybišką informaciją.
Labiau saugomasi sužeidimų
Lietuvoje tai, ką saugu ar nesaugu vartoti, sprendžia Valstybinė ne maisto saugos inspekcija. Tačiau dažniausiai tikrinami maži baldai, nes stambiuosius sudėtinga gabenti į laboratoriją. Šiuo metu tyrimams inspekcijos laboratorijoje yra atrinkta keletas baldų. Apie visus pavojingais pripažintus baldus išsyk paskelbiama ES įsteigtoje skubaus keitimosi žiniomis sistemoje RAPEX. Šiemet šalyje saugos bandymams buvo atrinkta vienuolika baldų. Du iš jų po tyrimų pripažinti pavojingais. Tai – lipynės-kėdutės, neatitikusios numatyto atsparumo apkrovai reikalavimų. Dar dviejų kėdžių, kurios neatitiko saugos reikalavimų, dokumentai baigiami rengti. Jos taip pat bus pripažintos nesaugiomis.
„Baldo saugumas naudoti pagal paskirtį yra privalomas, o kokybė – sutartinis dalykas, – teigė inspektorė L. Grabusova. – Tirdami skundus dažnai pastebime, kad pirkėjai pasirašo sutartis, kuriose surašyti tik piniginiai įsipareigojimai. Tokiose sutartyse neaptarti baldų kokybei keliami reikalavimai, nepateikiamos sudedamosios dalys bei medžiagos.“
Gali būti, kad į Lietuvą, kur po ilgo deficitų laikotarpio galima nevaržomai vartoti ir kas 5–10 metų baldus keisti naujais, išskirtiniu interjeru kurti savo socialinį statusą, ilgainiui ateis naujos, darnaus vystymosi, vertybės. Jos turėtų keisti ir baldų paklausą, ir pasiūlą, o pirkėjams specialūs ženkliukai jau nereikš vien didesnės kainos.