GRYNAS.lt su menininke kalbėjosi apie jos kūrybą, gyvenimą tarp Vokietijos ir Lietuvos bei skirtingą lietuvių ir kitų šalių gyventojų požiūrį į aplinkos tausojimą.

- Esate dainininkė, muzikantė, tačiau ėmėtės „Bal Designs“ ir šiai veiklai skiriate tikrai nemažai laiko. Ar suvenyrų kūrimą vis dar pavadintumėte hobiu?

- Aš ir buvimą muzikante pavadinčiau hobiu! Ar hobis nėra tai, kas patinka? O kai iš to dar ir gyventi galima, tai ir visai puiku!

- Kaip kilo sumanymas gaminti dėklus iš krepšinio kamuolių? Ar pati juos ir siuvate?

- Sumanymas sukarpyti krepšinio kamuolį kilo iš noro draugams atvežti lauktuvių iš Lietuvos. Kadangi egzistuojanti suvenyrų pasiūla mano skonio (pavyzdžiui, molinis Gedimino bokštas) ar poreikių (pavyzdžiui, alkoholis) netenkino, teko pačiai spręsti problemą. Pradėjau galvoti, kas gi yra tas labai labai tipiškas daiktas ar reiškinys Lietuvoje. Ką tikrai pastebėsi būdamas Lietuvoje. Su kuo mus asocijuoja pasaulyje. Tikrai ilgai kankintis nereikėjo, kol mano rankose atsidūrė krepšinio kamuolys! Paskui tik buvo ilgas procesas, kol tas dėklas tapo produktu, galimu parduoti.
Kai reikia, siuvu ir pati, bet didžiajai daliai turiu labai nuostabių pagalbininkių.
Rita Balta
Taip pat mane džiugina mintis, kad kažkas naudodamas mano medvilninį maišelį tą dieną nepaims nė vieno Lietuvoje tiesiog brukamo plastikinio maišelio. O jie nusės visiems laikams mūsų – Lietuvos – ežeruose, upėse, Baltijos jūroje, miškuose...

- Iš kur gaunate gaminiams reikalingų kamuolių? Ar visi kamuoliai yra seni, panaudoti?

- Kamuolius renku visais įmanomais budais – tai pati sunkiausia šio projekto dalis! Iš mokyklų, draugai atneša... Kamuoliai visi yra panaudoti. Vieni labai smarkiai ir net man netinkami, kiti nedaug, bet jau leidžiantys orą ir nenaudingi kaip kamuoliai.

- Jūsų elektroninėje parduotuvėje galima įsigyti ir kitų daiktų – suvenyrinių šildyklių, medžiaginių maišelių. Kiek Jums svarbu, kad gaminiai būtų iš perdirbtų medžiagų, patvarūs, ilgalaikio naudojimo, ekologiški?

- Puikiai suprantu, kad šiandien mūsų gyvenimas visiškai neįmanomas vien tik iš perdirbtų medžiagų. Jau per toli pažengėme. Be to, yra ir mūsų gyvenimui reikalingų produktų iš plastmasės, pavyzdžiui, medicinos srityje. 

Gaminant savo produktus man dideli pasitenkinimą kelia mintis, kad mano kamuoliai nebus sudeginti kur nors Lietuvoje, tokiu būdu ne tik užteršdami aplinką, bet ir greičiausiai sukeldami dideles išlaidas – transportavimo, deginimo ir kitas. Jie ilgam (nes jie šiaip jau ilgaamžiai!), tik kitu pavidalu sugrįš pas vartotoją.

Taip pat mane džiugina mintis, kad kažkas naudodamas mano medvilninį maišelį tą dieną nepaims nė vieno Lietuvoje tiesiog brukamo plastikinio maišelio. O jie nusės visiems laikams mūsų – Lietuvos – ežeruose, upėse, Baltijos jūroje, miškuose... Nors mano produktai yra kaip suvenyrai, jie visi be išimties skirti kasdieniam naudojimui. Juos kuriu ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams – tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek svetur.
Atsimenu, kai prieš 20 metų Vokietijoje išmečiau šiukšlę ne į tą konteinerį, kurį reikia, šeimininkas ją ištraukė ir mosikuodamas man prieš nosį atskaitė moralą (tarp kitko tam šeimininkui buvo apie 70 metų!)

Mano produktus daugelis perka visai nemąstydami apie jų ekologinę pusę, o tiesiog dėl patinkančio dizaino. Tai dar kartą įrodo, kad ekologiški daiktai gali būti ir labai stilingi, madingi, šiuolaikiški!

Nors turiu pabrėžti, kad jie nėra 100 proc. ekologiški. Gamybos procesuose yra daug skirtingų grandžių – medžiagos, detalės, galų gale transportas, - kurių tiesiog neįmanoma padaryti visiškai ekologiškais. Bet aš stengiuosi ir jei yra galimybė, visada renkuosi palankesnį aplinkai variantą.

- Dalyvavote parodose Japonijoje, Amerikoje, kitose šalyse, apie jus rašė Vokietijos spauda. Kaip jūsų kūrinius vertina užsieniečiai? Ar jų požiūris skiriasi nuo lietuvių?

- Yra šalių, kuriose aplinkosauginis mąstymas yra labai pažengęs, pavyzdžiui, Vokietija, Olandija. Nors tai ir vartotojiškos visuomenės, tačiau čia savaime suprantama, pavyzdžiui, kad reikia rūšiuoti šiukšles. Tokiu mažu ir tuo pačiu dideliu kasdieniu aktu kiekvienas prisideda prie save supančios aplinkos švaros.
Rita Balta
Kamuolius renku visais įmanomais budais – tai pati sunkiausia šio projekto dalis! Iš mokyklų, draugai atneša... Kamuoliai visi yra panaudoti. Vieni labai smarkiai ir net man netinkami, kiti nedaug, bet jau leidžiantys orą.

Lietuvoje tai matau labai labai retai! Jei kalbu ta tema, man aiškina, kad nėra prasmės, nes vis tiek viską kartu degina, ar dar kitos priežastys trukdo. Suprantu, kad Lietuvoje ekologiškas mąstymas yra dar naujiena ir reikia laiko, kol visuomenė pamatys, kokią naudą ji turėtų turėdama švarią, neužterštą (bent jau kuo mažiau) aplinką! Kartais pagalvoju, kad ir čia laukiam, kol ateis ponia Europos Sąjunga ir įstatymu lieps gyventi švaresnėje Lietuvoje. Kol kas mes dar esame  vartotojiška visuomenė ir nesusimąstydami vartojame viską, ką mums duoda. Suprantama – šitiek metų neturėjome tų visų gražių daiktų.

Todėl mano dėklus iš „atžaistų“ krepšinio kamuolių užsienyje vertina labai gerai! Ten dar nė sykio niekas nėra pasakęs, kad jie smirda, kad purvini, kad nenauji, o džiaugiasi pamatę tokio įprasto daikto – kamuolio – transformaciją. Kadangi man labai svarbi yra ne tik ekologinė, bet ir estetinė „Boltų“ pusė, tai man taip pat džiugu, kad juos vertina ir kaip dizaino produktą (ir parduoda dizaino parduotuvėse).

- Jau ilgą laiką gyvenate Vokietijoje, tačiau jūsų kūryba artimai susijusi su Lietuva, čia aktyviai prekiaujate savo produkcija. Kaip taip susiklostė? Kur kurti yra lengviau, jūsų manymu, čia ar Vokietijoje? 

- Kūrybai nėra jokio skirtumo, kur tu esi. Jos realizacijai yra. Kadangi minėti mano produktai yra lietuviški suvenyrai, tai jais bandau prekiauti ir Lietuvoje. O krepšinio dėklai „Boltai“ puikiai egzistuoja ir peržengę Lietuvos ribas.

O ne Lietuvoje, nors ir ilgesnį laiką, bet gyvenu laikinai. Aš niekada neemigravau, tai yra Lietuvoje padėjau tašką ir bandžiau kažkur kitur galutinai suleisti šaknis. (Turbūt todėl mano sūnus, nors ir gimęs ne Lietuvoje, be akcento kalba lietuviškai. Dešimt metų kiekvieną vakarą jam dainavau lietuviškas lopšines...) Kažkada važiavau mokytis, truputį užstrigau – muzikanto galimybės šitoje Europos pusėje yra nepalyginamai didesnės nei Lietuvoje. Ypač tada, kai aš čia atvažiavau: kiekvienam atvažiavimui reikėjo vizos, nebuvo pinigų, skrydžių, ambasadų, kultūros atašė. Dabar jau galima daug nuveikti pasaulyje ir gyvenant Lietuvoje. Mane tai labai džiugina, ypač galvojant apie jaunąją kartą!

Mano namai yra Lietuva. Jokia šalis man nesuteikia šito tikro jausmo.

- Buvote išrinkta ES ekologinės kampanijos „Generation Awake“  dizainere ambasadore. Ką jums reiškia toks įvertinimas?

- Džiaugiuosi, kad mane pastebėjo ir įvertino. O šiaip – dirbu toliau. 

- Ar tokios kampanijos, jūsų nuomone, gali būti veiksmingos? Ką apskritai reiškia būti šios srities – perdirbimo, rūšiavimo, medžiagų panaudojimo dar kartą – ambasadore?

- Mano skoniui, ši kampanija kiek nuleista iš viršaus. Daug kas kažkur vyksta (pavyzdžiui, yra sukurta kiekvienam vartotojui tikrai labai informatyvi svetainė su daug gerų patarimų, kaip švariai, taupiai elgtis su aplinka), bet mažai kas pasiekia pavienį vartotoją. O tai, mano manymu, turėtų būti vienas iš svarbiausių bet kokios kampanijos ar akcijos uždavinių.

Nes net ir didžiulio fabriko direktorius irgi yra paprastas vartotojas. Jei, grubiai tariant, jam namie bus natūralu rūšiuoti šiukšles, tai jis iš asmeninio įsitikinimo, o ne dėl įstatymo vykdymo, darys viską, kad iš jo fabriko taip pat kuo mažiau medžiagų pakliūtų į aplinką. O aš, kaip ambasadorė, skleidžiu šios kampanijos bei ekologijos idėjas.
Rita Balta
Kartais pagalvoju, kad ir čia laukiam, kol ateis ponia Europos Sąjunga ir įstatymu lieps gyventi švaresnėje Lietuvoje.

- Amžinas klausimas – kaip įtraukti daugiau žmonių, kaip paskatinti juos gyventi ekologiškiau? Ką reikėtų keisti?

- Man atrodo, labai svarbu yra švietėjiškas darbas, tiek visokių akcijų, tiek asmeninio pavyzdžio pagrindu. Žmonės elgiasi taip, kaip jie ir jų aplinka elgėsi visą laiką. Aš pradėjau kitaip mąstyti ir elgtis, nes mane irgi paveikė mane supanti aplinka. Atsimenu, kai prieš 20 metų Vokietijoje išmečiau šiukšlę ne į tą konteinerį, kurį reikia, šeimininkas ją ištraukė ir mosikuodamas man prieš nosį atskaitė moralą (tarp kitko tam šeimininkui buvo apie 70 metų!)

Dirbant ta kryptimi, manau, yra svarbu suvokti, kad ne draudimai, o tik asmeninis įsitikinimas gali pakeisti situaciją iš pagrindų ir ilgam. Todėl bandau visada akcentuoti lokalinę, vietinę problemos pusę – manau, kad jei žmogus susies niekada neišnykstančių maišelių jūras su Lietuvos, savo miesto, savo miško, kur su vaikais pasivaikščioti eina, vaizdu, jam bus žymiai lengviau tai priimti negu kalbant apskritai apie visatos užterštumą.

- Kokie yra artimiausi jūsų planai su „Bal Designs“?

-  Dainų šventės metu noriu paleisti į gyvenimą du naujus medvilninius maišelius, o rudenį dalyvausiu Freiburge vykstančioje didžiausioje Vokietijos upcycling parodoje „FreiCycle“ ir Londono dizaino savaitėje.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės!

„Bal Designs“ produktų galima įsigyti internetinėje parduotuvėje Vilniaus turizmo ir informacijos centre (Vilniaus g. 22), Vilniaus ir Kauno oro uostuose, „Narvesen“ kioskuose bei daugelyje Vilniaus knygynų.