Vasarą ten labai karšta, o žiemą baisiai šalta. Tikriausiai, drėgmės taip pat sunku atsikratyti. Turbūt viduje labai tamsu ir daug problemų su kanalizacija, o apie padorią vonią ir tualetą galima tik pasvajoti. Taip skeptikai neretai atsiliepia apie gyvenimą ant vandens baržose.
Tiesa, tos nuomonės dažniausiai girdimos iš tų, kurie baržose niekada negyveno ar net nesilankė.
Tuo tarpu baržų savininkai (olandiškai „woonbootbewoner“) teigia, kad gerai pastatyta barža yra kaip ir gerai pastatytas namas – viduje šilta ir sausa, jei gera šilumos izoliacija, šalta žiemą nebus. Įvairaus dydžio ir formų, naujos ir senos, apgriuvusios ir modernios gyvenamosios baržos – neatsiejama Amsterdamo, miesto ant vandens, juosiamo daugiau nei 100 km kanalų ir neretai vadinamo Šiaurės Europos Venecija, dalis. Anksčiau buvusios paklausios tarp tų, kurie negali įsigyti „padoraus“ būsto, dabar gerai pastatytos baržos tampa prestižo reikalu ir neretai kainuoja daugiau nei tradicinis būstas.
Lyg įprastas gyvenamasis būstas
Ketvirtus metus gyvendama Olandijoje vis pagalvodavau kaip puiku būtų pagyventi baržoje, tad kolegei pasiūlius savaitgalį pasisvečiuoti jos nuomojamoje baržoje pavadinimu Nashatram (liet. žvaigždė), kol ji išvažiavusi iš miesto, nepaprastai apsidžiaugiau – galėsiu iš arčiau įsitikinti koks gi tas gyvenimas baržoje iš tikrųjų – bohemiškas, primityvus ar visgi šiuolaikiškas ir patogus?
Kolegė Džou Dufay, nevyriausybinių organizacijų konsultantė iš Velso, baržoje svajojo gyventi seniai, todėl kai pusmečiui darbo reikalais įsikūrė Amsterdame net nedvejojo pasitaikius galimybei išsinuomoti baržą. „Gyvendama Velse kasdien pro langus matydavau jūrą. Amsterdame tokios galimybės neturiu, tačiau gyvenimas baržoje daugiau negu puikus paguodos prizas - pro baržos langus matau praplaukiančias valtis, gyvenu miesto centre, tačiau jaučiuosi arti gamtos. Pavyzdžiui galiu stebėti gulbių šeimynėlę melduose šalia baržos susisukusią lizdą ir padėjusią septynis kiaušinius“, pasakoja Džou.
Nekantraudama, tačiau su nerimu laukiau savaitgalio baržoje – ar barža nesiūbuos pro šalį praplaukiant kitiems laivams, ar lyjant nevarvės stogas, ar prisiminsiu visus Džou pamokymus – dažnai vėdinti kambarius, kad nesikauptų drėgmė, ką daryti įsijungus signalizacijai ir kokius mygtukus perjungti, jei dings karštas vanduo. Taip pat buvau pamokyta išeidama iš namų nepalikti įjungtos skalbimo mašinos ir džiovyklės, nepalikti vertingų daiktų matomoje vietoje ir nepamiršti užtraukti užuolaidų – nors barža per savo ilgą gyvavimo laiką nuo vagių nukentėjo tik kartą, tačiau rizikuoti neverta.
Nashatram – tai vidutinio dydžio (apie 22 metrų ilgio ir 5 metrų pločio barža) iš gatvės pusės apsupta vešlių vazoninių gėlių, vandenyje plūduriuojaunčių nedidelių salelių su gėlėmis, apaugusi meldais, kuriuose gulbės jau padėjusios aštuonis kiaušinius. Ramioje rytinėje Amsterdamo dalyje, viename iš kanalų greta Amstel upės prišvartuota barža buvo pastatyta1904 metais ir anksčiau turėjo motorą (beje, kai kurios baržos turi veikiantį motorą ir jomis galima ne tik persikelti į kitą krantą, bet ir išplaukti į tolimesnius vandenius). Kai dabartinis baržos savininkas įsigijo ją prieš gerą dešimtmetį, barža buvo gerokai apgriuvusi ir reikalavo generalinio remonto, tačiau naujasis šeimininkas ją netrukus atnaujimo.
Mano nuostabai – čia erdvu ir šviesu, nors baržos šonuose langai nėra dideli, tačiau šviesa patenka pro stiklinį liuką stoge. Tiesa, lyjant kartais lašnoja per liuko dangtį stoge, tačiau pasak Džou tai nedidelė bėda, juk panašių rūpesčių iškyla ir nuosavų namų savininkams.
Kitame baržos gale įrengtas miegamasis, šalia jo vonios kambarys, kuriame yra ne tik dušas, bet ir tikrų tikriausia vonia (kas šiaip jau nėra dažnas reiškinys olandų namuose), skalbimo mašina bei džiovyklė. Tualetas įrengtas šalia vonios kambario. Jei pro langus nesimatytų vandens, net nekiltų mintis, kad esi šiek tiek neįprastame būste. Kas keisčiausia – šioje baržoje nesijaučia jokio siūbavimo, nors ji pritvirtinta tik prie krantinės.
Baržos tai ne tik stogas virš galvos, jose yra visi komunaliniai patogumai – elektra, šildymas (neretai centrinis), kanalizacija, geriamasis vanduo. Šiukšlės išvežamos porą kartų per savaitę (prie kai kurių baržų pastatyti konteiniariai šiukšlėms). Vienas iš nepatogumų – besikaupianti drėgmė, tad gaminant maistą, skalbiant ar naudojantis dušu būtina atidaryti langą, ir apskritai norint išvengti drėgmės laikymosi patartina dažnai vėdinti. Tiesa, naktį lyjant iš tiesų šiek tiek lašnojo pro stogą (tiksliau stoge esančius langus), tačiau ar to nepasitaiko ir įprastame būste? Daugiau nepatogumų lyg ir nepastebėjau, galbūt todėl, kad viską nustelbė pozityvios emocijos ir įspūdžiai. Bet galiu drąsiai teigti – gyvenimas baržoje tikrai nėra primityvus kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir tikrai gali būti pritaikytas patogiam gyvenimui.
Prisimenu, kaip paklausta kuo ypatingas gyvenimas baržoje Džou sakė: „Gal skamba kiek keistai, bet įspūdingiausias dalykas yra tiesiog faktas, kad tai visgi yra laivas, o ne įprastas gyvenamasis būstas – tas jausmas lyg būtum pakibęs virš vandens, o ne stovintis ant žemės. Jausmas, kad esi apgaubtas vandens. Neįprasta tai, kad iš dalies jaučiuosi atskirta nuo miesto – ne tik todėl, kad palei krantinę sodas, o vandenyje nedidelės salelės taip pat sudaro sodą. Gana neįprasta gyvenant Amsterdame, ypač centre, jaustis šiek tiek nutolus nuo miesto, ir man patinka šis nuošalumo jausmas “. Galiu tik pritarti – savaitgalis baržoje man priminė trumpas atostogas gamtos prieglobstyje užmiestyje. Nors pusryčiaudama šeštadienio rytą prie stalo galėjau stebėti į turgų skubančius praeivius jaučiausi visiškai atitolusi nuo miesto, nes pasisukusi į kanalo pusę galėjau stebėti gulbių šeimynėlę, susiruošusią pirmajam pasiplaukiojimui su septyniais mažyčiais gulbiukais (taip taip, jie išsirito būtent tą savaitgalį, kai svečiavausi baržoje!). Sėdėdama ant baržos stogo ir skaitydama vis apsidairydavau aplink – taip ramu ir žalia.
Ar tikrai pagyvenus baržoje nebesinorės gyventi tradiciniame daugiabutyje kaip teigia nemaža dalis baržų savininkų? Užteko savaitgalio baržoje, kad įsitikinčiau, jog gyvenimas ant vandens ypatingas ir nepakartojamas - jei tik pasitaikytų galimybė, nedvejodama rinkčiausi gyvenimą baržoje. O jei susidurčiau su nepatogumais (prakiurusiu baržos šonu, varvančiu stogu ar užšąlusiais vamzdžiais žiemą) – juk visada yra meistrų, galinčių tuo pasirūpinti!
Baržų kiekis ribotas
Tačiau gyvenimas baržoje nėra pigus malonumas. Olandijoje iš viso yra apie 10 000 gyvenamųjų baržų. Švartamiso leidimų kiekis ribotas – šiuo metu Amsterdame yra apie 2400 baržų, apie 750 iš jų Amsterdame prisišvartavusios senamiesčio kanaluose. Gyvenamosios baržos Amsterdame išpopuliarėjo pokario metais dėl gyvenamojo ploto trūkumo. Tuo metu baržos buvo pigios, nes olandai atnaujino savo laivyną ir nemažai žmonių pasinaudojo proga nebrangiai įsigyti ir apsigyventi baržose, kurių vidutinis dydis siekė 25 metrus. Tuo metu toks sprendimas gal ir atrodė neįprastas, tačiau ilgainiui baržos išpopuliarėjo ir gyventi jose tapo prestižo reikalu.
Pastaraisiais metais baržų kainos išaugo, nes savivaldybė naujų švartavimosi leidimų nebeišduoda, tad baržos neretais neretai kainuoja panašiai ar net daugiau nei tradicinis būstas (už vidutinio dydžio baržą ir leidimą švartavimuisi tektų pakloti ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų). Pačios baržos nėra brangios – brangi vieta, kurioje prisišvartuojama (ji perkama arba išsinuomojama). Kaip ir perkant namą ar butą, kuo geresnė vieta, tuo didesnė ir kaina. Nemažai kainuoja baržos priežiūra ir išlaikymas – savininkai turi pasirūpinti geriamojo vandens tiekimu, kanalizacija, šiukšlių ižvežimu.
Baržų nuomos kaina mėnesiui Amsterdame prasideda nuo 1250 eurų ir gali siekti iki 3000 eurų ar daugiau per mėnesį.
Muziejus, kačių prieglauda ir gėlių turgus – taip pat ant vandens
Norintys patirti ką reiškia gyvenimas ant vandens ir kaip barža atrodo iš vidaus gali apsistoti viešbutyje baržoje. Tokie viešbučiai populiarūs ne tik Amsterdame, bet ir kituose Europos miestuose – Paryžiuje, Londone, Berlyne. Baržos nuomos kaina parai (3-4 asmenims) Amsterdame svyruoja nuo 160 iki 325 eurų, tačiau joje ir bus miegamasis, gyvenamasis kambarys, vonia ir tualetas, virtuvė, neretai ir terasa.
Be to viename seniausių Amsterdamo senamiesčio kvartalų Jordaan ant Prinsengracht kanalo esančioje baržoje pavadinimu Hendrika Maria įrengtas vienintelis pasaulyje muziejus baržoje, kur už 3.75 euro galima sužinoti, kaip baržos tapo gyvenamaisiais namais ir iš arčiau pažvelgti kaip atrodė gyvenimas ant vandens anksčiau. Nors baldai autentiški ir galbūt būtų galima įsivaizduoti šioje baržoje gyvenusius žmones prieš gerą šimtmetį (barža pastatyta 1914 metais ir nuo to laiko nedaug atnaujinta), tačiau šiuolaikiniam gyvenimui ji nebūtų pritaikyta – viduje tamsu, žemos lubos, be to pro šalį praplaukiant net ir mažam laiveliui barža labai siūbuoja.
Amsterdame verta apsilankyti ir 1862 metais gėlių turguje (Bloemenmarkt) ant vandens. Penkiolikoje Singel kanalo krantinėje plūduriuojančių kioskų pardavinėjamos gėlės, sėklos ir suvenyrai.
Amsterdame yra ir kačių prieglauda ant vandens. Dviejose baržose (Singel 38 G) 1968 metais įsikūrusi kačių prieglauda, greitai tapo turistų susidomėjimo objektu. Pasak prieglaudos įkūrėjos, jei baržose gyvena žmonės, gali gyventi ir katės.
Baržos iš arčiau – svečiuodamiesi Amsterdame apsilankykite:
Gėlių turgus ant vandens: Bloemenmarkt (Singel 610-616, Amsterdamas)
Muziejus baržoje (Prinsengracht 296K, 1016 HW Amsterdamas):
Viešbutis baržoje ir trumpalaikė baržų nuoma:
Kačių prieglauda Poezenboot (Singel 38 G, 1015 AB Amsterdamas)
Prabangiai vakarienei - restoranas laive Odessa (Veemkade 259, 1019 CZ Amsterdam) penktadienio ir šeštadienio vakarais pavirstantis į naktinį klubą
Vakarienė ir gyva muzika restorane laive Lizboa (Veemkade 251, 1019 CZ Amsterdam)