Žvejoti pats smagumas
Žvejys mėgėjas Žilvinas Žitkus pasakoja, kad stintos į Nemuno žemupį kasmet atplaukia vedinos neršto instinkto.
„Jų kelias iš Baltijos jūros eina per Kuršių marias, kuriose ir susirenka jas žvejoti mėgstantys meškeriotojai. Stintų sezonas skirtingais metais būna labai nevienodas. Šiemet jos marias pasiekė anksčiau negu pernai“, – pasakoja jis.
Kada prasidės stintų kelionė į nerštavietes težino pačios stintos, sako Žilvinas: „Matyt, tai priklauso nuo klimatinių sąlygų, jūros srovių, vandens temperatūros, vyraujančių vėjų ir pan.“
„Pastaraisiais metais jau tapo įprasta stintas gaudyti nuo Klaipėdos ar Smiltynės krantinių esant atviram vandeniui. Meškeriotojai, pageidaujantys žuvauti kuklioje savo draugų kompanijoje, renkasi žūklę iš inkaruotų laivelių.
Šios žūklės populiarumą būtų galima paaiškinti ilgamete tradicija, bet, mano manymu, žvejus traukia pats žuvelių gaudymo azartas, mat jeigu pataikoma ant taip vadinamo stintų „ėjimo“, tai tik spėk suktis. Ši žuvelė, kaip ir visos kitos jūrinės Baltijos žuvys, yra plėšrūnė, todėl ištaikius momentą ir pasirinkus gerą vietą galima visą parą mėgautis puikiu kibimu“, – pasakoja jis.
Žvejys priduria: „Patikėkite, kai linksi ir šokčioja visų trijų ar keturių meškerėlių sargeliai yra gražiausias reginys žvejo širdžiai.“
Verta išmėginti
Stintos nėra išrankios masalui, paprastai jos gaudomos naudojant karpio gabalėlius, rečiau – lašišos.
„Tai skamba netgi šiek tiek absurdiškai, žvelgiant iš naudos pusės. Pavyzdžiui, žvejui iš Vilniaus reikia vykti apie 400 km, deginti kurą, nusipirkti lašišos, sumokėti už keltą, susipirkti žvejybinę įrangą, pasiruošti šiltus žvejybinius rūbus, apmokėti pavėžėjimo ant Kuršių marių paslaugas ir visa tai aukojama tam, kad pasigautumėme keletą kilogramų sprindinių žuveliokų.
Taigi žvelgiant iš šalies gali tikrai pasirodyti, jog jiems ne visi namie. Bet čia ir slypi didžiausia žūklės paslaptis, kad mes, kaip ir stintos, vedami per tūkstančius metų evoliucijos susidariusiais reflektais vis dar patiriame malonumą iš paties stintos „sumedžiojimo“ proceso“, – įsitikinęs žvejys mėgėjas, kuris sako, kad už visas lėšas, išleistas stintų žūklei, galima būtų įsigyti kelis kilogramus puikiausios delikatesinės mėsos, vis dėlto už jokius pinigus negali nusipirkti tos patirties ir poilsio gamtoje.
„Yra populiarus pasakymas, jog laikas, praleistas žvejyboje, neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę ir tame yra tiesos. Grynas oras, draugų ir artimųjų kompanija, azartiška žūklė ir platūs marių horizontai yra didelė vertybė poilsio gamtoje mėgėjams. Rekomenduočiau kiekvienam skaitytojui bent kartą gyvenime išbandyti ką visa tai reiškia.
Esame vykę ant ledo su žmonos šeima. Pasirodo, ne tik uošvis, bet ir jo sutuoktinė yra puikūs azartiški žvejai, kaip ir daugelis iš mūsų visų, tik dalis to nesužino, nes taip ir neištaiko progos visa tai išbandyti“, – kvietė jis.
Didžiausia kliūtis, trukdanti žvejams mėgautis žiemine Baltijos stintų žūkle, sako jis, yra klimato atšilimas. Žvejys prisiminė, kad jo jaunystės laikais marios pasidengdavo ledu jau gruodžio mėnesio pradžioje, o atitirpdavo antroje kovo pusėje: „Yra tekę gręžti tokio storio marių ledą, kad vos užtekdavo senovinio grąžto ilgio eketei pasidaryti.“
Jis teigė besiviliantis, jog žmonija pristabdys planetos taršą ir poledine stintų žūkle galės pasimėgauti ne tik mūsų vaikai, bet ir anūkai.
Kainos šiemet didesnės
Kiek kainuos stintų kilogramas labai priklauso nuo orų ir vietovės. Štai sausio 3 d. Klaipėdoje už stintas prašė 8 eurų už kilogramą. Alytuje už kilogramą šių žuvų pernai gruodį būtumėte mokėję 10 eurų, tačiau pirkti šie pardavėjai siūlė iškart mažiausiai 4 kilogramus.
Stintų galima nusipirkti ir žuvies parduotuvėse. Pavyzdžiui, Vilniuje, Avižieniuose ir Gariūnų maisto turguje, jų rasite po 12 eurų už kilogramą. Už pačių pirmųjų stintų kilogramą buvo prašyta ir 14 eurų.
Žuvų pardavėjas Pavelas sako, kad šią savaitę stintų nelaukia – žvejai jau pranešė, kad dėl vėjuoto oro jų gaudyti neplauks.
Anot jo, šiemet šių žuvų kainos pakilo apie 10-15 proc., tačiau žmonės jas noriai perka – kas po pora kilogramų, kas ir po penkis. „Svarbiausia, kad jų būtų“, – sako pašnekovas.
„Stintos gražios. Kaina, aišku, priklauso nuo pagauto kiekio, jeigu daug pagauna, tada kaina mažesnė. Jei stintos mažai, oro sąlygos sudėtingos, tada kaina didesnė“, – pasakoja jis.
Pavelo teigimu, šis stintų sezonas prasidėjo labai anksti – pirmosios pasirodė dar lapkričio gale.
„Prasidėjo, tada buvo pertrauka, vėl atsirado, dabar vėl pertrauka“, – pridūrė vyras.
Agurkais kvepiančių žuvų siūlo net lietuviškų prekių parduotuvės Didžiojoje Britanijoje. Prašo 12 eurų už kilogramą.
Agurkais kvepia dėl specifinio fermento
Šių žuvelių lietuviai laukia kasmet. Stintos savo išvaizda gali priminti sardines ar ančiuvius, dauguma suaugusių žuvų užauga tik iki 20 cm ir sveria vos 170 gramų. Vis dėlto tai yra savotiškas delikatesas lietuviams, nors, pavyzdžiui, švedai stebisi, kad tokią žuvį apskritai valgome.
Lietuvos hidrobiologų draugijos tarybos narys Kęstutis Skrupskelis Grynui.lt anksčiau pasakojo, kad specifinį agurkų kvapą stintose nulemia visai Osmeroidei žuvų grupei būdingas specifinis fermentas, randamas šių žuvų odoje.
„Cheminė jo formulė sudėtinga ir vargu ar teikianti daug informacijos ne chemijos specialistams, tai trans-2 -cis-6-nonadienal'is. Iš esmės tai specifinis metanolio aldehidas, kurio angliškas pavadinimas ir atspindi jo kvapą – cucumber aldehid (agurko aldehidas, – red. past.). Grubiai tariant tai organinis junginys, kuriame angliavandenilio radikalas prisijungęs prie karbonilo grupės.
Net pats mokslinis, t. y. lotyniškas, šios žuvies pavadinimas Osmerus eperlanus byloja apie šios žuvies išskirtinumą. Graikų kalboje žodis osme = odorus reiškia stiprų intensyvų kvapą. Įdomu, kad šis kvapas nėra būdingas tik nerštiniu periodu, agurkais stintos kvepia visą savo gyvenimą. Manoma, kad kvapas būrio žuvims padeda apsisaugoti nuo tam tikrų jas medžiojančių plėšrūnų ir veikia kaip repelentas atbaidantis grobuonis“, – aiškino ekspertas.
Anot jo, nors cheminius specifinius dalykus dėl šių žuvų kvapo paaiškinti lengvai ir suprantamai sudėtinga, paprastai tariant beveikt ta pati medžiaga, tik kitos kilmės, yra ir agurkuose, todėl mūsų smegenims tie kvapai yra labai panašūs ar vienodi.