Gyventojai nepritaria
Žmonių buvo paklausta, kaip jie vertina nuostatą, kad žmogus be statybos darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo negali statyti savo namo. 13,7 proc. gyventojų teigė visiškai pritariantys šiai nuostatai, 24,4 proc. pritaria pačiai idėjai, bet mano, kad pas mus reikalavimai per griežti, 40,3 proc. gyventojų teigė nepritariantys tokiai idėjai. 21,6 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.
Pritariantys pačiai idėjai arba visiškai pritariantys, dažniau nurodė vyrai, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Nepritariantys – vyrai, mažesnių pajamų, vidutinio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų gyventojai. Moterys ir jaunimas (18-25 m.) šiuo klausimu dažniau neturi nuomonės.
Iki šiol daug kas šios nuostatos nežino
„Gal žmonės nesuprato klausimo esmės, nes nežino teisinio reguliavimo. Realiai yra taip, kad galima statyti namą be vieno iš šių dalyvių, jeigu turi atitinkamą išsilavinimą, jeigu, pavyzdžiui, esi statybos inžinierius, tu gali statyti namą ir būti tuo pačiu techniniu prižiūrėtoju, o rangovas, kuris stato, turėtų skirti statybos vadovą. Todėl ne visais atvejais reikia turėti juos abu, tam tikrais atvejais reikia tik jo vieno“, - sakė L. Nalivaikienė.
Paklausta, ar inspekcija susiduria su požiūriu, kai žmonės piktinasi įstatyme įtvirtinta nuostata, viršininkė teigė, kad toks požiūris dažnas: „Susiduriame. Ir daugumos žmonių būtent tokia pozicija ir yra, bet aš visuomet bandau atkreipti dėmesį į kokybę, nes dažniausiai žmonės sako: aš statau sau. Tu nebūtinai statai sau, tu gali tą namą parduoti. Arba stato dvibutį namą ir dažnai stato vieną sau, o kitą pardavimui. Klausimas yra, kiek kokybiškai buvo atlikti darbai, kiek kokybiškai apšiltinta, koks energetinis efektyvumas tų pastatų yra. Žmonės juk daugelio dalykų nežino, nesupranta ir kaip išeina, taip ir padaro. O paskui vėjai švilpia per sieną ir per stogą.“
Už statybos nuostatų nepaisymą gyventojams gresia ir baudos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.