GRYNAS.lt vyras sutiko papasakoti, kaip kilo idėja tapti laivelių gamintoju ir kuo jį žavi laukinė gamta, kurią jis galėtų vadinti savo antraisiais namais.
- Pirmą kartą išgirdus, kokia veikla jūs verčiatės, kyla įspūdis, kad atradote visiškai laisvą verslo nišą. Kaip yra iš tiesų? Ar turite laivelių gamintojų konkurentų Lietuvoje?
- Konkurentų Lietuvoje tikrai neturime ir pasaulyje jų ne per daug. Grynai savo nišoje mes ir pasaulyje neturime konkurentų.
- Kodėl taip yra? Kuo jūs esate išskirtiniai?
- Mūsų niša yra gana siaura, nes gaminame laivelius, plaukiojimui sudėtingomis kalnų upėmis tolimais laukiniais maršrutais. Į laukinius kraštus, toli nuo civilizacijos, žmonės iškeliauja mėnesiui, dviem, kas kiek gali, kas kiek turi laiko. Tokių žmonių aišku nėra labai daug – daugiau Lietuvoje, Rusijoje, Amerikoje, ten, kur žmonių mentalitetas yra arčiau gamtos. Iš Europos tokių keliautojų yra labai mažai, pasitaiko vienas kitas vokietis, anglas.
Tokiems žygiams žmogus turi išeiti toli ir viską, ko jam reikia išgyvenimui laukinėmis sąlygomis, pasiimti su savimi – viską turi nešti kuprinėje. Todėl turi būti mažas svoris ir didelis inventoriaus patikimumas. Kadangi maršrutai ilgi ir pėsčiomis praeiti sunku, dalis maršruto, kaip ir senovėje, būna vandeniu. Taigi, tokiu atveju reikia laivo, kuris būtų ir lengvas, ir patogus plaukti. Tokius laivus mes ir gaminame.
- Ar lietuviams reikalinga jūsų produkcija, ar jūs ją eksportuojate į užsienio šalis?
- Lietuvos mastu paklausa tikrai nėra didelė. Pasaulyje ji žymiai didesnė. Tokius laivus ir pagaminti sunku, nes labai trūksta gerų medžiagų, kvalifikuotos darbo jėgos. Mes nuolat turime problemų su medžiagomis. Jos visos yra iš Vakarų, bet ir ten gamyklos užsidarinėja, krizė... Kad gautum gerų, tinkamų medžiagų, reikia pakovoti.
- Kiek metų jau gaminate pripučiamus laivelius?
- Pradžioje sovietiniais laikais mes tokius laivelius sau gaminomės, nes ir tada trūko turistinio inventoriaus. Trūko ir sau, ir draugams – taip ir pradėjome gaminti. Nežinau, kada tiksliai pavadinti tą pradžią – iš pradžių buvo sau, o paskui po truputį ėmėme gaminti pardavimui ir pats verslas gal keliolika metų jau veikia.
- Minėjote, kad Lietuvoje tokių laivelių poreikis nėra didelis. Kaip galvojate kodėl?
- Esu ne tik gamintojas, bet ir keliautojas, kas metai kur nors keliauju. Kartu su Lietuvos keliautojų sąjunga organizuojame kursus keliautojams, stengiamės kuo daugiau pritraukti žmonių, ypač jaunimo, bet matau, kad žmonės nuolat sukasi darbe, versle, sėdi prie kompiuterių - toks gyvenimas dabar. Ir ne tik Lietuvoje, taip yra visame pasaulyje – šita tendencija labai spartėja – žmonės neturi laisvo laiko, neturi kada ruoštis, aukoti laiką tolimesnėms kelionėm. Dažniausiai dauguma žmonių nori paruošto produkto, kad juos kažkas kažkur nuvežtų, parodytų, o kad patys keliautų... Tam jau reikia treniruotis, daug informacijos sukaupti. Jaunimas gal daugiau skirtų laiko, bet trūksta pinigų.
- Iš pažiūros atrodo, kad kelionė savo jėgomis turėtų išeiti pigesnė nei keliaujant su agentūromis, viešbučiais, maitinimu.
- Žinoma pigiau. Galų gale laukiniuose kraštuose tų viešbučių ir nėra. Kai kurios Rusijos firmos organizuoja tokius žygius į laukinius kraštus, bet su jomis išeina beveik tris kartus brangiau. Savarankiškai važiuojant aišku yra pigiau, bet reikia daug laiko paaukoti pasiruošimui.
- Kiek laiko tam reikėtų skirti?
- Jeigu žmogus visai nedalyvavęs tokiose kelionėse, jam reikėtų bent kelis metus čia vietoje, Lietuvoje pasitreniruoti, pabūti gamtoje, paplaukioti, pavaikščioti, pasiklausti draugų, pažįstamų, kurie keliavę.
- Pasiruošti labiau reikia fiziškai, ar dvasiškai?
- Reikia ir to, ir to. Fiziškai nereikia nieko ypatingo, supermenu nereikia būti. Bet koks vidutinio fizinio pajėgumo žmogus gali keliauti. Bet reikia patyrimo, orientavimosi kaip vietiniam.
- Prisipažinote pats esantis didelis keliautojas. Kuo jus traukia kalnų upės, plaukimas jomis, laukiniai, žmonių neatrasti kraštai?
- Esu gimęs ir gyvenęs kaime, gamtoje. Norisi tos gamtos, laisvės, atsiribojimo nuo civilizacijos, norisi pasiilsėti.
- Aš nesu taip įpratęs (juokiasi). Kaip gimęs prieš šešiasdešimtuosius, tais laikais jokių patogumų nebuvo, žmonės kovojo dėl duonos kąsnio. Tokia linija nuo pat vaikystės aš ir gyvenu, man tikrai jokių patogumų nereikia – kuo jų mažiau, tuo geriau.
- Šiuolaikiniam žmogui, ypač jaunuomenei, augusiai šiltai, patogiai, be problemų, tikriausiai sunku persilaužti. Jie išaugę prie kompiuterių, pripratę prie viešbučių, spa, baseinų ir juos laukinė gamta jau gąsdina...
- Ko gero, taip. Staigiai žmogui persilaužti, pripratus prie šiuolaikinio gyvenimo, sunku – nors kartais noras ir yra. Svajonės didelės būna, bet, kai susiduri su realybe – ne kiekvienas tą veiklą (keliavimą) ir tęsia. Kai ką realybė ir atbaido.
- Grįžkime prie jūsų gaminamų laivelių. Kiek jie yra ilgaamžiški – ar gali tarnauti visą žmogaus gyvenimą?
- Kaip ir kiekvienas daiktas, taip ir laiveliai turi savo galiojimo laiką. Šiais laikais atrodo, kad ir automobiliai tik trims metams gaminami. Viskas labai priklauso nuo savininko, nuo priežiūros. Jeigu jis tausoja, būna ir keliolika metų, būna, kad šiuolaikiniai žmonės neturi supratimo apie techniką, ir per metus „sudirba“.
- Kaip sakykite jūs vertinate ekologines idėjas, plintančias tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Ar savo laivelius priskirtumėte prie ekologinių?
- Naudojamos medžiagos yra šiuolaikinės, nors vargu, ar labai ekologiškos. Kas liečia ekologiją, gal pats keliavimas, gyvenimo būdas verčia žmones keisti savo vertybių sistemą, labiau vertinti gamtą, labiau ją tausoti.
- Šiuo metu jūsų dirbtuvėse – pats darbymetis? Ar daug turite užsakymų – ar ilgai užtrunka pagaminti jūsų siūlomus laivelius?
Pagaminti kiek užtrunka? Priklauso nuo gaminio – būna ir didelių, ir mažų laivelių. Daugiau dirbame su specialiais, o ne gatavais užsakymais, kai žmogus asmeniško kažko prašo. Pagaminti gali užtrukti ir penkias dienas, o gali ir mėnesį, žiūrit, ką gaminsi.
Labai daug dirbame su specialiais pageidavimais rusų geologams, gaminame Lietuvos geografijos institutui, Grenlandijos ledynų tyrinėjimui, ekspedicijoms į Šiaurės ašigalį ir t.t.
- O kaip yra su Lietuvos upėmis? Ar galima jomis jūsų laiveliais plaukti, ar vis dėlto sąlygos nėra labai tinkamos?
- Dauguma plaukia, ypač pavasario potvynių metu, poplūdžiais po lietaus. Laiveliai daugiau tinka per kliūtis plaukioti, ežerais ne taip įdomu. Lyginant su nuomojamomis plastikinėmis baidarėmis jie nėra tokie greiti, lėtesni, bet pritaikyti kliūtims - jie lengvesni ir manevringesni.
- Į kokius užsienio kraštus su jūsų laiveliais žmonės traukia?
- Daug keliauja į rytus, į Rusijos pusę, į Skandinaviją, trumpoms kelionėms per pavasario potvynius į Austrijos kalnus, į Alpes. Į Turkiją savarankiškai keliauja, į Pietų Ameriką, labai įvairiai.
- Ačiū už pokalbį.