Lietuvis, nardęs su dygliauodegėmis rajomis: tai visiškai užgniaužia kvapą

Vilnietis Kęstutis prisipažįsta esąs aistringas nardymo mėgėjas, todėl šiemet išbandė vieną įspūdingesnių savo gyvenimo nardymo nuotykių - atostogauti išvyko į Kostą Riką ir Katalinos saloje paniręs į Ramųjį vandenyną akis į akį susidūrė su šimtais rajų.

Debesys rajų po vandeniu pribloškia

„Kadangi labai mėgstu nardyti ir ištisai tai darau, prisiskaičiau, kad šimtų rajų masė retai kada būna, bet pasitaiko – taip man ir nutiko. Pirmą dieną jų buvo šiek tiek mažiau, o antrą – tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, bet kiek vietiniai sakė tai buvo tūkstančiai, - pasakojo Kęstutis. – Kiek bepasisuksi, visur aplink ir plaukė rajų debesys. Vaizdas iš tikrųjų pribloškiantis ir visiškai sustabdantis kvėpavimą. Pirmą kartą gyvenime tokį dalyką mačiau – rajų vieną kitą esu matęs, bet tokios masės vienoje vietoje – buvo kažkas nepaprasta!“

Vyras sako, kad jam nardant Ramiajame vandenyne didesnis būrys aplink plaukiančių rajų buvo nepavojingos, tačiau teko akis į akį susidurti su su pavojingomis dygliauodegėmis rajomis, nuo vienos kurių mirtino dūrio į amžino poilsio kelionę iškeliavo garsusis Australijos „krokodilų gaudytojas“ Steve Irvingas.

„Buvo labai įdomu, nes jos yra agresyvios, parodo, kad arti neitum. Aišku, turbūt per daug rizikavau – buvau per 1,5-2 metrus, bet viskas, ačiū Dievui, gerai baigėsi“, - juokauja pašnekovas.

Po vandeniu išnyksta baimės jausmas

Kai kuriems žmonėms vien klausantis kalbų apie buvimą šalia rajų šios gali kelti lengvą šiurpulį, tačiau Kęstutis sako, kad neriant po vandeniu tas baimės jausmas kažkur išnyksta. Lieka tik begalinis noras pažinti ir pamatyti vandens pasaulį iš arti. Išnyksta ir saugumo pojūtis, po vandeniu dažniau vadovaujiesi emocija nei logika.

„Pavojingos rajos gali besti savo uodega ir paleisti nuodus. Jeigu pataiko į širdį, tau praktiškai gyvenimėlis ir baigtas, - atvirauja nardytojas. – Nepavojingos rajos neturi nuodų, todėl jos nieko nedaro. O su dygliauodegėmis rajomis buvo labai baisu! Paskui, kai pagalvojau, kokiu atstumu aplink jas plaukiojau… Bet kaip sako vietiniai instruktoriai: jeigu laikaisi apie 2 metrus nuo jų, bus viskas gerai“.

Lietuvis sako, kad Kosta Rikoje Katalinos saloje nėra teikiama nardymo paslauga su rajomis, tiesiog ten nardant didžiausia tikimybė jas sutikti. „Ten važiuojama nebūtinai rajų žiūrėti, nardoma ir su vėžliais, rykliais, daug kitų žuvų. Aišku Koralinio rifo gražaus nėra, daugiau yra gyvūnijos“, - kelionės įspūdžius prisiminė Kęstutis.

Nardytojas Kęstutis

Pavojingos rajos gali besti savo uodega ir paleisti nuodus. Jeigu pataiko į širdį, tau praktiškai gyvenimėlis ir baigtas. Nepavojingos rajos neturi nuodų, todėl jos nieko nedaro.

Vyras sako, kad tokia pramoga turi savo kainą – už saugumą atsakai pats ir niekas jokių saugumo garantijų neteikia: „Visame pasaulyje yra nardymo standartas, kad tu pats pasirašai, kad esu visiškai atsakingas už savo sveikatą ir gyvybę. Paslaugos teikėjas neša atsakomybę tik už kokybišką įrangą, nardymo vadovo paslaugas ir t.t.“, - paaiškina lietuvis.

Auksinė taisyklė – nieko neleisti 

Kęstutis, paklaustas, ar nardymo instruktoriai duoda patarimų, kaip apsisaugoti nuo pavojų, slypinčių po vandeniu, nesusimąstydamas atsako, kad auksinė taisyklė – nieko neliesti. 

„Jeigu laikysiesi saugaus atstumo ir neliesi to, kas plaukia šalia – niekas prie tavęs nelįs. Yra tam tikri priėjimai prie gyvūnų po vandeniu. Pavyzdžiui, jeigu prie vėžlio priplauki ne iš nugaros, o iš priekio – jis tave pamato ir su tavimi gali pusę valandos kartu plaukioti. Tu jam grėsmės nekeli, tu jo nelieti ir viskas. Pats esu nardymo vadovas ir pačiam teko kitiems žmonėms apie tai Filipinuose dėstyti, mokyti, ko nedaryti“, - sako Kęstutis.

Pašnekovas pripažįsta pats ne vieną kartą vadavęsis nuo pavojingų situacijų, kurios ištikdavo nardant įvairiose pasaulio vietose, tačiau net ir reali grėsmė nuo tokio pomėgio neatbaidė: „Galbūt esu per didelis ekstremalas, nežinau. Šiaip gyvenime mėgstu nuotykius, bet nardyme tai ypač patinka“.

Anot Kęstučio, tėvams šis jo pomėgis nelabai patinka, jie rūpinasi dėl sūnaus saugumo, ir tarp draugų yra įvairių pasisakymų – vieni žavisi, kiti nepritaria, tačiau nardymo trauka yra didesnė už bet kokias baimes ir kitų kalbas.

„Turiu draugų, kurie patys nardo, tai jie geriausiai supranta, koks tai yra malonumas“, - šypsosi Kęstutis ir priduria, kad kol kas nardymo patirtis Kosta Rikoje gyvūnijos prasme pranoksta visus iki šiol buvusius kitus nardymo nuotykius.