Lietuvoje užfiksuotas kartą per 7 metus vykstantis reiškinys

Tiek gamtininkai, tiek kaimo ar priemiesčių gyventojai pastebi, kad šiemet stipriai nuseko šuliniai. Nors pastaruoju metu vis dažniau lyja, tačiau vandens lygis juose nekyla. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad viskas dėl klimato atšilimo: dėl šių klimato pokyčių krinta gruntinio vandens lygis. Ar tai reiškia, kad dėl šylančio klimato šuliniai apskritai nebeatliks savo funkcijos?

Pastebi rimtus pokyčius

A. Gaidamavičius GRYNAS.lt teigė pastebėjęs, kad šiemet kaip niekad nuseko jo šulinys. Gamtininkas sako, kad vandens neužtenka visiems poreikiams patenkinti. Anot jo, panašioje situacijoje atsidūrė ir kiti žmonės.

Kodėl taip galėjo atsitikti? Pašnekovas aiškino, kad vanduo iš šulinių galėjo išnykti dėl krintančio gruntinio vandens lygio. Gamtininkas sakė, kad tai yra klimato kaitos padarinys, su kuriuo nesikeičiant situacijai gali tekti susitaikyti.

Taip būna kartą per septynerius metus

Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė patvirtino, kad šiuo metu šulinių vanduo tikrai yra stipriai nusekęs. Vis tik jos teigimu, tokiu metų laiku vandens šuliniuose visuomet sumažėja. Rugpjūtis, rugsėjis ir spalis – laikotarpis, kuomet gruntinis vanduo nusenka labiausiai.

A. Kajutis

Situacija nėra pati geriausia. 1969 metais buvo pasiektas maksimumas – aukščiausias gruntinio vandens lygis. Po to jis nė karto neatsistatė. Paviršinio vandens lygis buvo pakilęs ir daugiau, bet gruntinis vanduo tokio lygio kaip šiais metais taip ir nepasiekė.

Anot specialistės, dėl nusekusio vandens labiausiai kenčia Vakarų Lietuvos gyventojai. Beje, ji atkreipė dėmesį, kad šiemet gruntinio vandens lygis žemesnis už vidurkį.

„Šiemet gruntinio vandens lygis labiausiai sumažėjęs Vakarų Lietuvoje. Lygis gerokai žemesnis nei įprasta. Svarbiausia, kad jis vis dar krinta visoje Lietuvoje. Dabar atsirandanti drėgmė gruntinio vandens dar nepasiekė. Vasarą buvo mažesnė kritulių normą už vidutinę daugiamatę. Dėl to nuseko upės, vadinasi, ir gruntinis vanduo. Be to, ir rugsėjis šiltesnis už daugiametį vidurkį“, - kalbėjo geologė.

Pasidomėjus, kada šuliniuose vėl gali padaugėti vandens, pašnekovė tikslaus atsakymo pateikti negalėjo. Ji svarstė, kad toks gruntinio vandens lygis gali ir ilgėliau nusistovėti: „Sunku pasakyti, ar tai netaps ilgalaike tendencija. Toks gruntinio vandens lygio kritimas pastebimas kartą per septynerius metus. Pernai taip pat buvo kritimas, bet mažesnis. Labiausiai ši tendencija jaučiama Šiaurės Lietuvoje, bet šiemet ji persikėlė į Vakarų Lietuvą,“ - kalbėjo J. Arustienė.

Paprastai, pasak J. Arustienės, gruntinio vandens lygis tokiu metų laiku visuomet būna šiek tiek mažesnis, tačiau per žiemą jo lygis atsistato. Ar šiemet galios ta pati taisyklė, geologės teigimu, paaiškės už dviejų mėnesių.

Kaip bebūtų, ji laikėsi pozicijos, kad naudojantis šuliniais visuomet yra tam tikra rizika. Geologė mano, kad už juos patikimesni arteziniai gręžiniai. Tai garantuoja ne tik nesibaigiančius vandens išteklius, bet ir gerą vandens kokybę.

Šulinius pradėjo valyti dažniau

Šulinių kasėjai taip pat pastebi, kad vandens šiemet juose mažiau nei ankstesniais metais. Sulaukęs GRYNAS.lt žurnalisto skambučio, šulinį kasęs Martynas Gareckas išlipo iš duobės ir nespėjęs atgauti kvapo paaiškino, kad šulinių vandens lygio kitimui įtakos turi upių ir kitų vandens telkinių lygio pokyčiai.

Anot jo, šiuo metu daugiausiai problemų turi tie žmonės, kurių šuliniai uždumblėję.

„Nevalytas šulinys dumblėja ir taip užspaudžiama vandens gysla, kuria atiteka vandenukas. Vanduo kartu su savimi atsineša smėlio, molio ir žvyro. Tas purvas užspaudžia gyslą ir neleidžia tekėti vandeniui. Šiemet ypatingai jaučiama šulinių valymo tendencija. Tokių užsakymų padaugėjo 15 – 20 proc.“, - aiškino vyras.

J. Arustienė

Sunku pasakyti, ar tai netaps ilgalaike tendencija. Toks gruntinio vandens lygio kritimas pastebimas kartą per septynerius metus. Pernai taip pat buvo kritimas, bet mažesnis. Labiausiai ši tendencija jaučiama Šiaurės Lietuvoje, bet šiemet ji persikėlė į Vakarų Lietuvą.

Pasak M. Garecko, šuliniuose vandens gali sumažėti ir dėl netoliese kasamų prūdų, taip pat įrenginėjant inžinerinius tinklus. Jei šulinyje vandens netikėtai sumažėja, šulinį galima pagilinti. „Jei gruntas stabilus – molis, šlynas (glitus molis, - red. past.) – galima kasti dumblą ir leisti žiedus. Jei gruntas nestabilus, tada leidžiamas nerūdijančio plieno vamzdis“, - tikino šulinių kasėjas.

Hidrologas: situacija nėra jau tokia ir gera

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis GRYNAS.lt teigė, kad šiemet ežeruose ir upėse vandens lygis iš tiesų buvo žemesnis nei įprasta. Jis mano, kad tokia tendencija fiksuota dėl to, kad šiemet iškrito mažiau kritulių už daugiametį vidurkį.

Tačiau specialistas aiškino, kad gruntinis vanduo taip greitai į tokius pokyčius nereaguoja. Anot jo, pirmiausia vandens sumažėja ežeruose, o tik vėliau pastebimi gruntinio vandens lygio pokyčiai.

„Situacija nėra pati geriausia. 1969 metais buvo pasiektas maksimumas – aukščiausias gruntinio vandens lygis. Po to jis nė karto neatsistatė. Paviršinio vandens lygis buvo pakilęs ir daugiau, bet gruntinis vanduo tokio lygio kaip šiais metais taip ir nepasiekė“, - sakė A. Kajutis.