Klausė apie vandenį ir skalūnus
Konferencijos svečias, klausiamas, kokie didžiausi pavojai mūsų planetos šiuo metu tyko, teigė, kad žemė visą laiką veikia pagal savo dėsnius, tačiau jai didelę įtaką daro ir žmogaus veikla.
„Dabar yra prasidėjęs labai ypatingas laikas - naujas geologinis periodas, kuris vadinamas antropocenu. Žmogus savo veikla perkelia daugiau grunto ir uolienų nei tai daro visos upės pasaulyje kartu sudėjus. Žmogus tapęs pagrindiniu reljefą performuojančiu veiksniu. Tai yra naujas geologinis periodas - antropocenas. Tik formaliai tai nėra pripažinta. Tai bus nuspręsta 2016 m. vyksiančiame pasauliniame geologiniame kongrese. Svarbu, kad žmogaus veikla būtų išmintinga ir nekenktų natūraliems procesams“, - sakė J. Satkūnas.
Skaitytojus domino ir „buitiškesni“ klausimai, pavyzdžiui, vandens kokybė Lietuvoje.
J. Satkūnas teigė, kad vanduo iš čiaupo tikrai tinkamas gerti ir šių dienų technologijos netgi leidžia esant reikalui jį „pagerinti“ - pašalinti geležies arba floridų perteklių.
„Geriamas vanduo jokiu būdu negali būti užterštas. Visų pirma, tai negali įvykti dėl fizinių dėsnių. Kita vertus, privalomai turi būti laikomasi visų aplinkos apsaugos reikalavimų. Dėl to geriamasis vanduo nebus užterštas“, - patikino geologas. O paklaustas, ar pats nebijotų gyventi šalia skalūnų gręžinio, tikino, kad tikrai ne: „Tikrai nebijočiau, nes esu įsitikinęs, kad šios technologijos yra saugios. Lietuva yra saugi, švari šalis. Ir tai yra Lietuvos privilegija, kuria galime visi džiaugtis“
Skaitytoja Alex, pateikdama klausimą geologui, teigė kartą per televiziją mačiusi, kaip dėl kažkokio iš žemės gelmių atsivėrusio šaltinio sugriuvo pusė namo. Moteris klausė, ar Lietuvoje taip gali atsitikti dažniau.
J. Satkūnas paaiškino, kad šis reiškinys vadinasi sufoziniu proveržiu ir tokių reiškinių gali įvykti dažniausiai slėniuose.
„Jie susiję su požeminio vandens veikla. Ir jie įvyksta gręžiant gręžinius. Lietuvos geologijos tarnyba yra sudariusi žemėlapį, kuriame parodyta tokių proveržių galimybės. Todėl įsirengiant gręžtinius šulinius mes rekomenduojame pažiūrėti į šį žemėlapį, kad nebūtų sukeltas proveržis“, - aiškino konferencijos svečias.
Domino žemės drebėjimai, kurie sugriauna namus
Angelė iš Mažeikių klausė, ar Lietuvoje gali įvykti stipresnių žemės drebėjimų, kurie sugriautų namą ir ar kas gali pasakyti, kada jie įvyks. J. Satkūnas paaiškino, kad tokių stiprių žemės drebėjimų Lietuvoje tikėtis negalima.
„Lietuvoje gali įvykti žemės drebėjmas iki 4,5 - 5 magnitudės stiprumo. Gali būti sienų įtrūkimų. O kada bus žemės drebėjimas, kol kas geologijos mokslai negali pasakyti. Tai atspėti neįmanoma“, - sakė geologas.
Sakykite, kokioje Lietuvos vietoje pavojingiausia gyventi geologiškai? - konferencijos svečias sulaukė ir tokio skaitytojo klausimo. Į jį atsakė šitaip: „Lietuva yra saugiausia pasaulyje šalis geologiniu požiūriu - geriausia šalis pasaulyje. Visoje šalyje gyventi saugu, jei laikysimės statybos reikalavimų. Net ir karstiniame rajone, kur žemė griūva, įsmenga, laikantis antikarstinės statybos reikalavimų, galima gyventi saugiai. Reikia vengti stačių šlaitų“, - sakė J. Satkūnas.
Apie laikus, kai vietoje Gedimino kalno buvo ežeras
Konferencijos metu buvo užduota ir labai netradicinių klausimų. Vienas internautas domėjosi, ar tiesa, kad ten, kur dabar yra Gedimino kalnas, anksčiau buvo didžiulis ežeras. Geologas tai patvirtino.
„Toks ežeras buvo prieš maždaug 300 - 400 tūkst. metų - Butėnų tarpledynmetyje. Vėliau ežerų pėdsakų nesame aptikę“, - sakė J. Satkūnas.
O sulaukęs, klausimo, kurios Lietuvos vietos geologams yra įdomiausios ir kur yra pasaulyje geologų rojus, atsakė labai šmaikščiai: „Kiekvienas kraštas yra geologiškai įdomus. Tačiau Lietuvoje daugiausia geologinių reiškinių galime matyti Akmenės rajone, kur yra kasama klintis, molis. Įdomūs Biržų ir Pasvalio rajonai dėl karstinių reiškinių. O dėl pasaulinio rojaus, tai negalima rasti tokių vietų, kurios geologui nebūtų rojus“, - juokavo konferencijoje viešėjęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.
Jei rastum deimantų, ar galėtum pasiimti?
Vienas internautas gyrėsi kažkur internete skaitęs, kad Lietuvoje galima rasti labai mažą kiekį deimantų, aukso ir sidabro. Jis klausė, kuriose vietose Lietuvoje tokių dalykų galima rasti ir ar žmogus nebus nubaustas, jei tais suradęs pasiims?
Vis tiktai, jei deimantų Lietuvoje ir neturime, turime kitų brangių iškasenų. Geologo teigimu, pati brangiausia – požeminis vanduo.
„Mes turime jo didelius išteklius - užtektinai šiandien ir ateičiai. Baigiame skaičiuoti požeminio vandens gavybos apimtis už 2014 metus. Ir suskaičiavome, kad išgauta 2 proc. daugiau požeminio vandens nei 2013 m. Lietuvoje išgaunama iš žemės gelmių apie 0,5 mln. kubinių metrų vandens, o ištekliai išžvalgyti yra 3,75 kub. metrų. Galime labai sėkmingai vystyti pramonę, kuriai reikalingas geras, saugus vanduo“, - sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.