Surasti H. Ganzerio namą Girdžiuose nesunku. Lietuvos ir Vokietijos valstybinių vėliavų spalvomis išmargintas pastatas aptvertas aukšta, tokia pat spalvinga tvora.
Nupirko atsitiktinai
Įvairius pasaulio užkaborius per gyvenimą išmaišęs buvęs karo medikas Girdžiuose apsigyveno atsitiktinai. Nuolat besišypsantis H. Ganzeris visada turėjo daug draugų įvairiose šalyse, Lietuva– ne išimtis. 2005 metais draugai vokietį pakvietė paviešėti Jurbarke.
„Sėdėjome „Liukse“ ir kalbėjomės. Kalba pasisuko apie tai, kad Jurbarke pigūs butai ir namai. Vienas žmogus užsiminė, kad žino alkoholikų porą Girdžiuose, kurie parduoda namą. Nuvažiavome pažiūrėti, vaizdas buvo kraupus – tikra landynė. Purvina, langai išdaužyti, šildymo sistema neveikia. Sukirtome rankomis ir palikau jiems 500 eurų užstatą“,– prisimena H. Ganzeris.
Namo savininkai už beveik griuvėsiais paverstą pastatą prašė 13 tūkst. litų. Užsienietis sutarė, kad likusią dalį sumokės po poros metų, kai išeis į pensiją ir galės atvažiuoti gyventi į Lietuvą. Tačiau susitarimą girdžiškiai pamiršo, todėl H. Ganzeriui teko ne vieną kartą atvykti į Jurbarką, kol buvo sutvarkyti visi dokumentai.
Višta kaput
Į Lietuvą 2007 m. vyras atvyko kartu su savo augintiniu vilku Boy – Rumunijos vilkės ir Italijos vilko mišrūnu. Visą gyvenimą šunis, paukščius, žuvis ir kitokius gyvūnus auginęs H. Ganzeris neatsispyrė netikėtam pasiūlymui įsigyti dabar girdžiškių smalsumą žadinantį vilką.
„Vokietijoje yra vietų, rezervatų, kur vilkai auginami ir veisiami. Vieno jų šeimininkas turėjo vilkę iš Rumunijos, kurią nuvežė į rezervatą Italijai priklausančioje Elbos saloje. Kad vilkai susiporuotų paprastai reikia daug laiko, tačiau tą kartą viskas įvyko per keletą dienų. Vilkė atsivedė jauniklių, pasirinkau tą, kuris buvo ramiausias ir laikėsi nuo kitų nuošaliai. Man tada jau buvo šešiasdešimt, nenorėjau agresyvaus ir aktyvaus gyvūno“, – pasakojo vokietis. Kol Boy buvo jaunas, H. Ganzerio pasirinkimas pasiteisino – vilkas besąlygiškai klausė šeimininko.
Tačiau subrendęs gyvūnas parodė neagresyvų charakterį. Vilką sunku suvaldyti, kai jis pamato kaimynų vištą ar katę. Boy pabrukęs uodegą grįžta tik tada, kai iš šeimininko balso supranta, kad šis dėl augintinio nepaklusnumo įsiuto. Tokiam vilko elgesiui H. Ganzeris net turi specialų terminą – numoja ranka ir ištaria – „višta kaput“. Trumpai tariant – Boy vis tiek savo grobį sumedžios.
„Šaukti Boy, kaip šaukiami šunys, neverta, jis reaguoja į kaukimą, todėl, kai noriu atkreipti dėmesį, turiu kaukti. Vilko charakteris kitoks nei šuns. Esu jį išmokęs keleto komandų, tačiau jei šuo paliepimus vykdo iškart, Boy kartais laukia, kol pakartosiu keletą kartų, nors iškart supranta, ko noriu“, – juokėsi H. Ganzeris. Tačiau Boy nepaklusnumas turi ribas. Jei vilkas pabėga, visada pats ir sugrįžta.
Pakeitė dokumentus
„Kai veterinaras sužinojo, kad su dokumentais, kuriuose įrašyta, kad Boy yra vilkas, važiuoju į Vokietiją, kertu sienas, susiėmė už galvos ir perspėjo, kad gyvūną gali konfiskuoti. Teko ieškoti išeities“, – atviravo H. Ganzeris.
Vokietis tikina, kad augintinis taikiems žmonėms nepavojingas. Išties vilkas leidžiasi glostomas ir niurkomas. Boy pyksta tik ant tų, kurie yra jį nuskriaudę. Septintą gimtadienį šiemet atšventęs vilkas net ir dabar taikosi įkąsti kaimynui, kuris jam mažam yra įspyręs. Nuo nuolat skalijančių kaimynų šunų Boy skiriasi tuo, kad niekada neloja. Tiesa, vilkas kartais mėgdžioja lojimą, bet tai labiau primena trumpus stūgtelėjimus.
Karaliauja katė
Pasakodamas apie namus H. Ganzeris tikina, kad juose karaliauja ne jis ir ne vilkas. Tikroji namų šeimininkė yra balta katė Lucky, arba lietuviškai – sėkmė. Katė vokiečio namuose apsigyveno, kai šis ką tik pasaulį išvydusį gyvūną rado šalia kelio iš Tauragės į Jurbarką. „Važiavau iš Tauragės, kur pas veterinarą lankėmės su Boy. Sustojau, nes gamta šaukė, nuėjau šiek tiek toliau nuo kelio ir pamačiau katę. Ji dar buvo be kailio ir visa kruvina. Manau, kad visi gyvūnai turi teisę gyventi, todėl pasiėmiau ją ir pavadinau Lucky – sėkme“, – prisiminė H. Ganzeris.
Užaugusi Lucky greitai užėmė namų šeimininkės vietą. Su ja nekonkuruoja nei vilkas, nei šuo, nei dar viena katė. Savo viršenybę konfliktinėse situacijose Lucky pabrėžia paprastai – letenomis apkulia varžovą.
Gyvūnas kartais paslapčiomis surengia žvejybą šeimininko akvariumuose. H. Ganzeriui belieka tik susitaikyti su nemaloniu faktu, kai ant žemės pamato kurios nors egzotiškos žuvelės likučius.
Miestai nepatiko
H. Ganzeris sako, kad į Lietuvą persikėlė ne tik dėl gamtos ir ramybės, bet ir dėl to, kad gyventi čia kur kas pigiau nei gimtinėje. „Man Girdžiuose beveik niekas nekainuoja. Sumoku kiekvieną mėnesį gal 30 eurų už elektrą, kartais nusiperku malkų, ir viskas. Vokietijoje beveik visą pensiją tekdavo išleisti mokesčiams“, – sakė vyras. H. Ganzeriui patinka ne tik pigus gyvenimas miestelyje ir gamta, bet ir klimatas.
Lietuviškos žiemos itin patinka Boy, kuris dėl savo kailio sunkiai ištveria lietuvišką vasarą. Vokietis nepaliauja mėgautis mažo miestelio ramybe. Dėl to jam nepatinka važiuoti nei į triukšmingą gimtinę, nei į Lietuvos didmiesčius – Kauną ir Vilnių. „Visi jie ten lekia kaip bepročiai, skuba, signalizuoja. Tai mane taip erzina, kad, atrodo, patirsiu širdies smūgį. Savo aš jau atkeliavau, dabar
noriu gyventi ramiai“, – linksmai dėstė pašnekovas.