Liko šokiruotas: atvežus labdarą buvo aprėktas

Nors pagal statistiką Lietuvoje kas penktas gyventojas skursta, labdarą atiduoti ir išdalinti ne visada pavyksta. Todėl dar visai geri daiktai ar maisto produktai virsta tiesiog atliekomis.

Vietoj padėkos aprėkė

Į GRYNAS.lt redakciją kreipęsis skaitytojas tikino, kad labdarą Lietuvoje atiduoti pakankamai sunku. Nuvežus kokybiškus nebenaudojamus drabužius vargstantiems padedančiai organizacijai „Caritas“  jie vyro akivaizdoje buvo  išsklaidyti. Vietoje padėkos ieškota dėmių ar suplyšusių vietų. Organizacijos darbuotojai pakeltu tonu išrėžė, kad kai kurie drabužiai įplyšę, todėl esą jų niekas neims. Vyrui buvo pasakyta, kad  priimami tik labai tvarkingi drabužiai.

„Mano drabužiai tikrai geros kokybės. Jie nėra pigūs. Bet galiausiai dar nesudėvėti jie atsibosta ir man gaila juos išmesti. Žinau, kad įmetus į tekstilės konteinerį jie pavirs atliekomis ir bus susmulkinti. Bet aš manau, kad tuos drabužius dar tikrai galima dėvėti. Galėčiau juos padėti šalia konteinerio, bet nenoriu teršti aplinkos. Todėl vežiau „Caritui". Tarp atvežtų drabužių buvo geros slidininko kelnės. Tačiau buvo surastas įplyšimas ir buvau apšauktas", - nemaloniu elgesiu nusistebėjo pašnekovas.

Skaitytojas tuomet pasijuto nemaloniai. Jį įžeidė grubūs „Carito“ darbuotojų svarstymai. Vyras nesuprato, kodėl Lietuvoje taip sunku atiduoti labdarą. Jis norėtų, kad būtų tokia organizacija, kuriai
atvežus nereikalingus daiktus ji pati reikalui esant juos minimaliai pataisytų, o galų gale ir gavusieji labdarą turi rankas ir sagą tikrai galėtų įsisiūti.

GRYNAS.lt domisi, ar lietuviams iš tiesų nereikalingi panaudoti daiktai ir labdara.

Alternatyva - tekstilės konteineriai

Nereikalingus drabužius taip pat galima mesti į specialius kiemuose stovinčius tekstilės konteinerius, kurie  nudažyti šviesiai ruda spalva. Tačiau  metami daiktai turi būti tvarkingi ir neskleisti nemalonaus kvapo.

Į šiuos konteinerius galima mesti drabužius, avalynę, patalynę, antklodes, užuolaidas ir žaislus. Be to, šie daiktai turi būti ne tik švarūs, bet ir pagal taisykles supakuoti į polietileno maišus.

Iš perdirbtų pluoštų gaminama geotekstilė, kuri praverčia kelininkams, agrotekstilė naudojama daržininkystėje bei sodininkystėje. Taip pat perdirbta tekstilė pritaikoma statybose.

Ne viskas, kas sumetama į tekstilės konteinerius, yra perdirbama. Viskas yra išrūšiuojama, o jei matoma, kad įmesta gerų drabužių, jie atiduodami labdarą teikiančioms organizacijoms.

Dar vienas būdas, kaip atsikratyti nereikalingais daiktais bei drabužiais ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia – internetiniai pagalbos prašymo puslapiai, kuriuose galima sužinoti, kokio tiksliai daikto žmogui trūksta. Tačiau šis būdas atima nemažai aukotojo laiko.

Internete galima rasti puslapių, kuriuose žmonės parašo, ko jiems trūksta. Susiradus skelbimą galima su tuo žmogum susisiekti ir padovanoti atlikusį daiktą.

Rūbų sandėliai perpildyti

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ ūkvedys Antanas Dilba teigė, kad kol kas padėtis yra nelengva, nes prieš Kalėdas buvo suvežta labai daug nenaudojamų rūbų.

„Iš tiesų laikinai kai kurių rūbų nebepriimame, nes nebėra vietos, kur juos dėti. Ir vienas, ir kitas sandėliai jau pilni ir užkrauti, matyt, žmonės pasitvarkė ir mums privežė rūbų prieš Kalėdas. Todėl prašome, kad dar atvežtų nebent žieminius drabužius, o vasarinių dėl vietos trūkumo jau nebereikia“, - kalbėjo A. Dilba.

Taip pat ūkvedys teigė, kad dažnai iš žmonių suaukotų rūbų netgi sklinda negeras kvapas.

„Mes labai dažnai žmones prieš atvežant rūbus perspėjam, kad jie būtų nesuplyšę ir būtų švarūs. Yra buvę, kad atneša rūbų maišus, juos atidarom, o jie dvokia, tokie rūbai netinka. Tokių rūbų nelabai kas norės imti, dabar yra labai daug atvežamų rūbų ir pasirinkimas yra didelis, taigi žmonės renkasi geresnius rūbus“, - sakė vyras.

Vyro teigimu, po naujų metų, sausio mėnesį, sandėliai bus laisvesni, nes dalį paramos jie išveš. Be to, ir patys žmonės ateina pasiimti rūbų, taigi jau daugiau drabužių „Caritas“ ketina priimti.

Labdarą suveža kaip šiukšlyną

„Carito“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė teigė, kad dažnai žmonės apsikuopia savo spintas ir atveža netinkamus rūbus.

„Mes dabar žmonėms sakome, kad jeigu gali, drabužius atvežtų po naujųjų metų arba jeigu gali, vežtų tik šiltus drabužius, arba galbūt kitos organizacijos priima rūbus, ne tik „Caritas“, nes kartais atrodo, kad tik pas mus galima vežti visus nereikalingus rūbus. Tačiau šiltų rūbų mes prašome, kad atvežtų, nes dabar pas mus ateina sušalę žmonės ir jiems reikalingi tik šilti sezoniniai rūbai“, - sakė S. Rudzinskienė.

Moters teigimu, labai dažnai atvežti rūbai būna netvarkingi, seni mirusių žmonių ar netgi metų metus pragulėję rūsyje.

„Kartais mes patys neturime, kur dėti įvairių rūbų. Kartais žmonės išsivalo, atsikrato savo senais rūbais ir suveža pas mus kaip šiukšlyną. Todėl mes ir prašome, kad vežtų vien tik šiltus rūbus. Daug žmonių suvežė rūbus prieš Kalėdas, tačiau dabar jau veža ir apskritai visais metų laikais. Labai dažnai atvežti drabužiai būna netvarkingi. Ne visi žmonės atveža tokius rūbus, tačiau kai kurie netgi pasako, kad gulėjo porą metų rūsyje, o jie nori susitvarkyti, tai mums atvežė. Dažnai atveža ir senus mirusių žmonių rūbus. Mes dažnai net neturim kam atiduoti tų rūbų ir nežinome, ką su jais daryti“, - kalbėjo moteris.

S. Rudzinskienė teigė, kad dažnai duoda patarimų žmonėms prieš atvežant rūbus: „Mes patariame prieš atvežant drabužius juos išsiskalbti ir susiūti. Kartais žmonės klausia, gal dar išlyginti reikia, tai sakome, kad jau nelyginkit, tik atvežkite nesuplyšusius ir švarius rūbus. Vis tiek, juk čia pas mus žmonės dirba, o kad ir tie, kurie ateina išsirinkti rūbų, nesvarbu, kad jie socialiai remtini, jie renkasi ir nenori kažkokių suplyšusių ar nešvarių rūbų.“

Anot S. Rudzinskienės, tarnybos darbu skundžiasi daug piktų žmonių.

„Mes stengiamės gražiai žmonėms tai paaiškinti, bet kai kurie žmonės skundžiasi. Yra ir visokių piktų žmonių. Mes stengiamės gražiai pasakyti, kad šiuo metu mums vežtų šiltas striukes, kojines ar batus ir tokius rūbus mes tikrai priimame“, - sakė „Carito“ socialinės tarnybos vadovė.

Daržovių labdara nereikalinga

Visgi, kaip paaiškėjo, geros valios žmonėms sunku atiduoti ne tik drabužius, bet ir maistą. Pasirodo, kad dėl Rusijos sankcijų iš Lietuvos neišvežamų daržovių niekam nereikia.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc.

Labai dažnai atvežti rūbai būna netvarkingi, seni mirusių žmonių ar netgi metų metus pragulėję rūsyje.

Citata

Nuostoliams, patiriamiems dėl neišvežamų daržovių, kompensuoti yra skiriama Europos Sąjungos parama. Didžiausia parama skiriama nemokamai išdalijus vaisius ir daržoves labdaros organizacijoms, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, bendrojo ugdymo mokykloms, įkalinimo įstaigoms, ligoninėms, senelių priežiūros ir globos namams.

Tačiau ūkininkai teigia, kad valstybės išlaikomos įstaigos labdaros priimti nenori. Jos aiškina, kad iš anksto yra sudariusios sutartis su daržovių tiekėjais ir sutarčių nutraukti nenori.

Ūkininkas, kuris užsiima daržovių auginimu, apdirbimu ir realizavimu, Algimantas Morkūnas sako, kad valstybinės įstaigos nenori priimti labdaros.

„Sunkiai sekasi išdalinti daržoves, nes jų yra didžiuliai kiekiai. Europos Sąjunga skyrė paramą dideliems daržovių kiekiams, o Lietuvoje tokių kiekių išdalinti nėra kam. Paramą gali gauti tie, kas turi labdaros gavėjo statusą“, - kalbėjo ūkininkas.

Vyro teigimu, daugiausiai labdaros išdalinta per „Maisto banką“: „Mes išdalinome nemažai labdaros per „Maisto banką“, kuris mums labai pagelbėjo. Tačiau „Maisto bankas“ irgi nepajėgus išdalinti tiek daug morkų, kiek mes turime ir kiek mes galėtume išdalinti. Europos Sąjungos parama buvo suteikta iki Naujųjų metų, tačiau dabar terminas pratęstas iki vasaros, tai dabar vėl šnekėsimės su „Maisto banku“. Jis iš tiesų labai geranoriškai ir atsakingai priėmė labdarą.“

Vis dėlto, A. Morkūnas stebisi atsainiu valstybinių įstaigų požiūriu, mat jos nenori priimti labdaros. Vietoj to, jos daržoves geriau perka už mokesčių mokėtojų pinigus.

„Man buvo labai keista, kad tokios valstybinės įmonės kaip kalėjimai, kariuomenė, kurios galėtų imti labdarą, jos nepriima. Jos savo veiksmus aiškina tuo, kad yra sudarytos sutartys su tiekėjais, kurie laimėjo konkursus ir jiems geriau mokėti pinigus ir maistą pirkti, o už dyką jiems nereikia. Manau, kad jos ne negali, o nenori priimti labdaros. Juk mums už daržovių paruošimą, nuplovimą ir nuvežimą Europos Sąjunga kažkiek kompensuoja, tačiau valstybei nereikia mokėti nieko“, - kalbėjo ūkininkas.