Džiaugėsi skoniu
Linas sako, kad grybauti sausio pirmąją jau tapo savotiška tradicija, tačiau šiemet gėrybių kiekis tikrai nudžiugino.
„Priklauso nuo metų. Būna, kad sausio 1 dieną yra gili žiema su sniegu, bet pastaruoju metu orai gana rudeniški. Jei sausio 1-ąją žiema, tada traukiu į žvejybą, o jei ne žiema, tada į mišką. Pernai nedaug radau, gal 7, 8 voveraites, o šiemet dubuo pririnktas. Tikslas buvo surasti bent vieną, kad vieną rasiu buvau tikras“, – tikina jis.
Voveraites vyras rinko Nemenčinės apylinkėse, jų ieškojo jam gerai žinomoje vietoje ir tikina, kad eiti grybauti tokiu metu bet kur ir tikėtis rasti grybų būtų per daug optimistiška: „Žinau konkrečias vietas miške, vadinu jas darželiais. Žiūri, kur vasarą, rudenį auga voveraitės, ten ir randi.“
Paklaustas, ar grybai buvo tinkami vartoti, Linas atsako:
„Ko gero, voveraitės yra patvaresnės nei kiti grybai. Kita vertus, rudenį grybauji, vadovaujiesi savo nuojauta, patirtimi. Nerenkame patižusių grybų. Dabar tas pats. Randi voveraites, yra labai gražiai atrodančių, yra ir patižusių, matyt jos yra gavusios šalnos, tokių neimi. Sakyčiau, 90 proc. buvo normalūs, geri grybai. Kartais žmonės sako, negalima, nuodingos, karčios, nei karčios buvo, nei nuodingos, valgiau, puikiai jaučiuosi.“
Vyro teigimu, voveraitės buvo dar skanesnės nei rinktos tikrojo jų sezono metu.
„Skonis buvo labai geras, nežinau, kodėl. Gal buvo gerai paruoštos, gal kad seniai nevalgyta. Susidarė įspūdis, kad jos net skanesnės nei per sezoną. Vasarą, rudenį gal daug valgai, pabosta, o dabar po pertraukos buvo wow“, – juokiasi pašnekovas.
Įspėja dėl grybavimo žiemą
Anksčiau kalbintas gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad žiemą grybus reikia rinkti apdairiai, svarbu įvertinti, ar jie išlaikė savo savybes.
„Esu per atlydžius ir gruodžio mėnesį tarp samanų radęs voveraičių, kurios atrodė geros, šviežios ir tinkamos vartoti. Tačiau jei jos būtų permirkusios, pažliugusios – jos jau nebetiktų.
Yra tekę miške rasti ir jau į ledą sušalusių grybų, įdomumo dėlei tokį buvome parsinešę namo pasižiūrėti, koks jis bus atsileidęs. Iš tikrųjų jam atitirpus liko tik žliugėsiai“, – sako pašnekovas.
Galima vadovautis paprastu principu, sako pašnekovas: jeigu grybas po šalnų nėra patižęs ar pažliugęs ir atrodo visiškai sveikas – valgyti galima apdorojus įprastu būdu, o jei rastas grybas atrodo atsileidęs, pažliugęs – jo verčiau neragauti.
Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad šalnos į miškus ateina ne tuo pačiu metu kaip į laukus. Jei atviroje vietoje jau yra šalna, miške jos dar gali nebūti, o kai jau ji pasiekia miškus, grybavimas baigiasi ir šių gėrybių ieškoti užklysta tik užkietėję entuziastai.
Jei ir jūs pastebėjote neįprastų, pavasariškų gamtos ženklų, siųskite nuotraukas el. paštu pilieciai@delfi.lt
