Laikai, kai vienintelė drabužio paskirtis buvo dengti kūną, dingo negrįžtamai. Dabar drabužiai mums tapo viskuo – jie demonstruoja mūsų socialinę padėtį, skonį ir piniginės storį, slepia figūros trūkumus, džiugina ir tampa tikru galvos skausmu, kai neturime kuo apsirengti.
Šiuolaikiniame pasaulyje mada yra vienas greičiausių būdų pralobti, išgarsėti ar pavergti žmones, todėl drabužių pramonė sukasi milžinišku tempu. Esame nuodijami plėšrios masinės gamybos, nepaisančios jokių ekologinių normų, o tik siekiančios pelno.
Ekologiški drabužiai
Drabužiai gali būti ekologiški. Jiems turi būti naudojamos organinės kilmės žaliavos. Taip pat tekstilė turi būti apdorojama ir drabužiai siuvami atsižvelgiant į aplinkosaugą, vartotojų sveikatą ir „Sąžiningos prekybos principus“. Auginant žaliavas ir kuriant drabužius neturi būti naudojami kenksmingi chemikalai ir dažai. Taip pat ekologiški yra tie drabužiai, kurie gaminami naudojant perdirbtą žaliavą ir skirti nešioti gana ilgą laiką.
Deja, dažniausiai žaliavos apdorojamos ar drabužio gamybos procesuose naudojamos kenksmingos medžiagos: medvilnei auginti naudojami pesticidai, trąšos; gaminant sintetinius audinius išsiskiria anglies dioksidas, kuris prisideda prie klimato kaitos ir kenkia žmonių sveikatai. Tik 14 proc. drabužių yra perdirbama, kiti keliauja į sąvartynus, kur pradeda pūti, kenkdami aplinkai.
Natūralūs pluoštai
Medikų teigimu, Lietuvoje daugėja alergiškų, įvairių odos problemų turinčių žmonių. Tinkama apranga – vienas iš būdų jaustis geriau ir sveikiau. Šiandien parduotuvių lentynos užverstos pigiais, iš prastų medžiagų pagamintais drabužiais. Juos dėvint gali kilti sveikatos problemų, kadangi gaminant naudojami alergiją sukeliantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai.
Ar natūralus visada ekologiškas?
Nereikėtų aklai garbinti natūralių medžiagų, nes jos irgi gali būti „nedraugiškos“ tiek aplinkai, tiek mums. Žaliavą, iš kurios gaminami natūralūs pluoštai, visų pirma reikia užauginti. Šio proceso metu irgi gali būti smarkiai teršiama gamta.
Aplinkai palankesni pluoštai: kanapės, ekologiškai išauginta vilna, medvilnė, linas, sojos šilkas, pluoštas, gaminamas iš kukurūzų, bambukų. Šie pluoštai yra palankūs aplinkai dėl to, kad gaminami iš atsinaujinančių šaltinių, jiems reikia mažesnių žemės plotų, naudojama mažiau cheminių medžiagų.
Pavojai žmogui
Neužtenka, kad natūralus pluoštas būtų pagamintas iš ekologiškai užaugintos žaliavos. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip vyksta jo gamybos procesas.
Neekologiška vilna. Chemiškai apdorota vilna nesivelia, jos neėda kandys ir kiti vabalai, nes jos plaušeliai yra apgaubiami dirbtinės dervos plėvele. Bet tada su oda liečiasi nebe vilna, o derva. Vilna supanašėja su sintetiniu pluoštu, o jos teigiamas poveikis sveikatai prarandamas.
Žinoma, dėvėti medvilnės drabužius nėra taip pavojinga, kaip, pavyzdžiui, valgyti pesticidais užterštą maistą. Net ir neekologiškos medvilnės drabužiai kur kas sveikesni mūsų odai nei pačios geriausios kokybės sintetiniai. Tačiau jei rūpi mūsų planetos gerovė, žemės ir žmogaus ekologija, ir jei tik yra galimybių, geriau rinktis ekologiškos medvilnės drabužius.
Didžiausią pavojų kelia audinių dažai, kuriais apdorojami drabužiai. ES valstybėse ribojamas kai kurių chemikalų naudojimas, taip pat sudarytas sąrašas audinių dažų, kurie dažniausiai sukelia alergiją – juos naudoti draudžiama. Tačiau daugybė kitų (kol kas leistinų) lieka audinyje, negana to – apie juos nieko nesužinome, nes jų neprivalu skelbti drabužio etiketėje.
Siekdami sumažinti dažų naudojimą, gamintojai sugalvoja įvairių gudrybių. Viena jų – natūraliai „dažyta“ medvilnė. Tai medvilnė, kuri dėl genų inžinerijos jau auga būdama natūralios rudos, rausvos arba žalsvos spalvos. Gaminiai iš šios medvilnės mažiau kenkia aplinkai, nes nėra dažoma ar balinama. Dažnai šis pluoštas, kaip ir organinė medvilnė, auginamas nenaudojant trąšų ir pesticidų.
Ekologiška alternatyva
Norint atnaujinti įvaizdį, nebūtina pirkti naujų apdarų – galima jais pasikeisti arba juos perdaryti. Ekologijos šalininkai ne tik puoselėja kokybę, bet ir stengiasi, kad drabužiai būtų kuriami tame regione, kur bus dėvimi. Taip pat skatina naudoti natūralias vietos medžiagas, taikyti ekologiškus gamybos būdus, laikytis autentiškų tradicijų.
Mūsų šalyje klesti padėvėtų drabužių parduotuvės. Kai kurios jų kruopščiai atrinkinėja asortimentą ir prekiauja vintage stiliaus apdarais. Be to, atsigauna ir kadaise itin populiarios komiso parduotuvėlės – į tokias žmonės suneša kokybiškus nebedėvimus drabužius. Atsiranda vis daugiau tinklalapių, kuriuose žmonės dovanoja, parduoda ar mainosi turimais dėvėtais ar pačių sukurtais drabužiais bei aksesuarais.
Daugiau informacijos apie Žalią mada rasite lietuvių autorių parengtoje knygoje „Gyvenk ekologiškai“. Knygos ištrauką galite atsisiųsti ČIA