Aplinkos ministerija – labiausiai vėluojanti
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ministerijos vadovo pareigas užima kelias savaites ir mato galimas permainas ne tik aplinkosaugos srityje, bet ir pačioje institucijoje. Anot jo, Aplinkos ministerijoje trūksta žmogiškųjų išteklių, todėl kai kurių užduočių įvykdymas vėluoja. K. Mažeika akcentuoja, kad Aplinkos ministerijoje yra kone daugiausiai vėluojančių teisės aktų ir kitų sprendimų.
K. Mažeikai taip pat jau teko susidurti su Konstitucinio Teismo išvadomis, kuriose teigiama, kad Miškų įstatymo pataisos Seime buvo priimtos prieštaraujant Konstitucijai. K. Mažeika sako, Konstitucinis Teismas pasisakė ne prieš pataisų turinį, o prieš pataisų priėmimo procedūras.
„Turime priimti Konstitucinio teismo sprendimą kaip galutinį ir neskundžiamą. Tas problemas, dėl ko pasisakė Konstitucinis Teismas, tai yra, dėl procedūrinių dalykų, ne dėl paties turinio, tuos niuansus turime įvertinti. Šiandien Seimo Teisės departamentas yra pateikęs savo pastabas ir perdavė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir pagal statutą jie privalo arba patys rengti pataisas, arba deleguoti Vyriausybei ar kitam komitetui. Kol kas sprendimo dar neturime, komitetas vertina, turime tai išspręsti iki gruodžio 2 dienos“, – DELFI TV Gyvai pokalbyje aiškino ministras.
Kalbant apie miškų kirtimą, K. Mažeika sakė, kad klausimo dėl to nėra. Anot jo, svarbiausia nuspręsti, kokiais mastais Lietuvoje kirsti miškus, ir kokia iš to nauda valstybei ir visiems piliečiams.
„Svarbu nuspręsti, kokia yra socialinė miško reikšmė. Tai aš tikrai esu už tai, kad mūsų resursai miško būtų didžiausi ir būtų eikvojami tausojančiai. Tai tausojantis naudojimas, gali būti diskutuojama apie plynųjų kirtimų dydžius ir mes apie tai kalbame. Turime diskutuoti apie medienos eksportą, nes šiandien virš 1 mln. kubinių metrų neapdirbtos medienos išvežama. Tai yra signalas, kaip mes naudojame tuos resursus“, – aiškino ministras.
Pasak K. Mažeikos, nereikėtų pamiršti, kad didelė dalis miškų iškertama ir privačių miškų savininkų, todėl artimiausiu metu ketinama spręsti, kaip mažinti privačių miškų kirtimus: „Mes turime įvairių pasiūlymų: uždrausti, plėsti teritorijas, vertinant pagal ten gyvenančius gyvūnus ir buveines, girdime ir direktyvines nuostatas. Artimiausiu metu visi pasiūlymai persikels į Seimą.“
Ėmėsi spręsti nuotekų tvarkymo problemų
Ministras žada pagaliau išspręsti ir nuotekų tvarkymo Lietuvoje problemą. Anot K. Mažeikos, pirmiausia priimti sprendimai, kurie svarbūs, kad Europos Komisija neskirtų mūsų šaliai baudos už netinkamą nuotekų tvarkymą.
„Turime problemines savivaldybes, kurioms sudarytas tam tikras veiksmų planas, kaip įvykdyti reikalavimus, kad 98 proc. gyventojų turėtų galimybę nuotekas tvarkyti centralizuotai. Taip pat mes padarėme išimtį, kad į tą skaičių patektų ir tie gyventojai, kurie jau turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius, kurie išvalo fosforą, azotą iki tam tikro lygio. Ir, aišku, tie gyventojai, kurie neturi galimybės įsirengti individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio arba prisijungti prie centralizuoto, bet turi sandarias nuotekų išgriebimo duobes, duobių valymą įrodančius kvitus“, – apie nuotekų tvarkymą pasakojo aplinkso ministras.
K. Mažeika tęsė, kad priimti sprendimai ir dėl visuomenės grupių, kurios galės gauti kompensacijas nuotekų tvarkymo įrenginiams įsirengti.
„Priėmėme sprendimus, kad būtų kompensacijos daugiavaikėms šeimoms, socialines išmokas gaunantiems žmonėms. Be to, atskyrėme du dalykus: nuotekų tvarkymą ir geriamojo vandens tiekimą. Jeigu žmogus turi šulinį ar gręžinį, tai kad žmonės galėtų juos ir naudoti“, – tikino pašnekovas.
Kompensacijų mokėjimo už taršius automobilius kriterijų dar nėra
Pokalbyje ministras užsiminė ir apie kompensacijas už taršius automobilius. Anot jo, taršos mokesčiai tikrai nesumažintų oro užterštumo problemų, o kompensacijas už taršius automobilius jis mato kaip priemonę gyventojus skatinti mąstyti ekologiškai. Tiesa, konkrečių kriterijų, kokiais atvejais gyventojas galės gauti kompensaciją, dar nėra.
„Mes nekalbame apie tai, kad visi žmonės turės atsisakyti savo automobilių, jeigu jie yra senesni nei Euro 5 standarto. Tai yra priemonė skatinti ir didelį dėmesį mes skiriame miestams, kur oro užterštumas yra didesnis nei rajonuose. Konkrečių kriterijų dar nėra, reikia apie juos diskutuoti su visuomene ir specialistais. Siekiame, kad procedūra būtų kuo paprastesnė ir nepareikalautų papildomų laiko ar finansų išteklių žmonėms“, – aiškino K. Mažeika.
Aplinkos ministras tikino, kad ir Europos mastu priimtas sprendimas atsisakyti smulkiųjų plastiko daiktų Lietuvoje bus greitai ir be vargo įgyvendintas. Pasak K. Mažeikos, jau dabar Lietuvoje yra prekybos centrų, kurie atsisakė plastikinių indų ir juos pakeitė popieriniais. Tačiau, anot jo, labai svarbu prie permainų leisti prisitaikyti verslui.
„Kalbame apie labai nedidelį plastikinių daiktų spektrą. Tai atsisakyti reikės labai nedidelio kiekio smulkiųjų plastikų. Vienkartiniai indai, šiaudeliai, ausų krapštukai ir kiti smulkieji plastikiniai daiktai. Man jau teko matyti viename prekybos centre, kad visi plastikiniai indai jau pakeisti popieriniais. Tai manau, kad didesnių problemų nesukels. Aišku, turime įvertinti, kad yra verslas, kuris visa gamino, todėl turime suteikti verslui tam tikrą laikotarpį prisitaikyti, pakeisti tuos gaminius draugiškais aplinkai“, – pasakojo pašnekovas.
Medžiotojų ir visuomenės susikalbėjimas turi atsirasti
Lietuvoje esant dideliam medžiotojų ir visuomenės susipriešinimui, K. Mažeika sako, kad būtina griauti sienas tarp medžiotojų ir visuomenės, žemės ir miško savininkų. Anot ministro, medžiotojai jau rodo atvirumą visuomenei, priima naujų narių į medžiotojų būrelius. Taip pat ministras pažymi, kad medžiotojų reguliavimas Lietuvoje yra pakankamas.
„Medžiotojai jau rodo atvirumą ir tai yra geri ženklai. Šiai dienai reguliavimas manau yra pakankamas, pavyzdžiui, jeigu medžiotojas yra neblaivus, jam galioja tokios pačios sąlygos, kaip pavyzdžiui, vairuotojui, kaip gresia atsakomybė neteikti ginklo, licencijos“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, vienam medžiotojų bendruomenės nariui gresia rimta atsakomybė už įstatymams prieštaraujančius veiksmus. VTEK nustatė, kad Medžiotojų klubo „Girios“ valdybos pirmininkas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis pažeidė įstatymą laiku nedeklaruodamas interesų. Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad S. Stanislovaitis toliau negali užimti šių pareigų. K. Mažeika DELFI TV Gyvai pokalbyje sakė, kad procesai dėl tolesnio A. Stanislovaičio darbo jau yra pradėti.
„Aš paklausiau, kaip jis įsivaizduoja toliau darbą, ir laukiu atsakymo. Ministerijoje su teisininkais buvo pradėtos konsultacijos, jie atsakys mums į tas galimybes, kiek tai buvo pažeista viešųjų ir privačių interesų deklaravimas, kokia galėtų būti tolesnė to žmogaus veikla, ar galima jį atleisti, nes atleidus neteisingai, tai žmogus gali ir į teismą paduoti ministeriją, ir vėl sugrįžti į darbą“, – tikino ministras.
Visą pokalbį žiūrėkite įraše.