Pro­ble­mos dėl pi­ges­nių mik­ro­sche­mų

Ke­lio­se Aly­taus ve­te­ri­na­ri­jos įmo­nė­se pa­si­tei­ra­vus gy­vū­nų žen­kli­ni­mo kai­nų pa­aiš­kė­jo, kad šiuo me­tu jos svy­ruo­ja nuo 15 iki 25 eu­rų. Dar prieš Nau­juo­sius žen­kli­ni­mas gy­vū­nų au­gin­to­jams at­si­ei­da­vo apie 30 eu­rų. Da­bar kai ku­rie už 15 eu­rų gy­vū­nus žen­kli­nan­tys ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai tei­gė, kad į tą pa­čią kai­ną įei­na ir at­vy­ki­mas į au­gin­to­jo na­mus, jei­gu jie yra ne to­liau nei 5 ki­lo­met­rų spin­du­liu, o šei­mi­nin­kui, pa­gei­dau­sian­čiam ir skie­po nuo pa­siut­li­gės, te­rei­kės pri­mo­kė­ti 1 eu­rą. Ki­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai pa­pil­do­mai už mi­nė­tą skie­pą, ga­lio­jan­tį net tre­jus me­tus, pra­šo nuo 3 iki 10 eu­rų, tie­sa, na­mo teik­ti pa­slau­gų ne­va­žiuo­ja.

Kai ku­rie ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai dėl žen­kli­ni­mo be­si­tei­rau­jan­čius as­me­nis vi­lio­ja kai­no­mis, ki­ti, už pa­slau­gą pra­šan­tys bran­giau, kaip pri­va­lu­mą pa­tei­kia mik­ro­sche­mų ko­ky­bę, dy­dį, il­gą vei­ki­mo ga­ran­ti­jos ter­mi­ną.

„Šiuo me­tu dir­ba­me su dvie­jų ga­min­to­jų mik­ro­sche­mo­mis, ku­rios iš tie­sų pa­ti­ki­mos. Vien sa­vi­kai­na, kai jas par­si­siun­čia­me, at­si­ei­na 12 eu­rų. Na­tū­ra­lu, kad šio­mis mik­ro­sche­mo­mis žen­klin­ti gy­vū­nus po 10 ar 15 eu­rų ne­re­a­lu. To­dėl ne­at­me­ta­me ga­li­my­bės už­si­sa­ky­ti pi­ges­nes mik­ro­sche­mas, kad gy­vū­nų au­gin­to­jams pa­siū­ly­tu­me ir ma­žes­nę žen­kli­ni­mo pa­slau­gos kai­ną. Ta­čiau su pi­ges­nė­mis mik­ro­sche­mo­mis gy­vū­nų šei­mi­nin­kai ga­li tu­rė­ti bė­dų. Yra pa­si­tai­kę at­ve­jų, kai mik­ro­sche­mos nu­si­slen­ka į ki­tas kū­no vie­tas ir tuo­met jas sun­ku ap­tik­ti, be to, te­ko gir­dė­ti, jog jos ga­li ne­veik­ti ar nu­sto­ti veik­ti po ku­rio lai­ko. Vis­gi ypač ne­veis­li­nių au­gin­ti­nių tu­rin­tiems žmo­nėms tai leis­tų leng­viau pa­kel­ti fi­nan­si­nę naš­tą.

Bet ko­kiu at­ve­ju pa­lik­si­me ga­li­my­bę žmo­nėms pa­si­rink­ti – jei­gu jie pa­gei­daus ko­ky­biš­kes­nių mik­ro­sche­mų, sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad ir kai­na bus aukš­tes­nė“, – sa­kė ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja Jus­ti­na Ur­ba­na­vi­čie­nė.

Spe­cia­lis­tė gy­vū­nų au­gin­to­jams pa­ta­rė ne­sku­bė­ti jų žen­klin­ti, mat iki 2017 me­tų ba­lan­džio dar pa­kan­ka­mai lai­ko. Ši­ta da­ta ne­ga­lio­ja tik nuo šių me­tų gi­mu­siems au­gin­ti­niams, ku­riuos pri­va­lo­ma su­žen­klin­ti per pir­muo­sius ke­tu­ris jų gy­ve­ni­mo mė­ne­sius.

Pa­klaus­ta, ar šie­met te­ko su­žen­klin­ti daug gy­vū­nų, gy­dy­to­ja at­sa­kė – vos aš­tuo­nis. Kad di­des­nę gy­vū­nų va­dą žen­klin­ti at­ve­žu­siems au­gin­to­jams ne­bū­tų taip skaus­min­ga fi­nan­siš­kai, spe­cia­lis­tė tai­ko di­des­nes nuo­lai­das.

Ga­min­to­jas reikš­mės ko­ky­bei ne­tu­ri

Gy­vū­nų žen­kli­ni­mo mik­ro­sche­mo­mis kai­ną su­ma­ži­no ir Aly­tu­je kli­ni­ką tu­rin­ti gy­dy­to­ja Vio­le­ta Sau­dar­gie­nė, ta­čiau, jos įsi­ti­ki­ni­mu, pi­ges­nės mik­ro­sche­mos ne­reiš­kia, kad jų ko­ky­bė yra pra­stes­nė: „Iš tie­sų mik­ro­sche­mų kai­nos skir­tin­gos ir pri­klau­so nuo ga­min­to­jų. Gal ir bū­na at­ve­jų, kai po dve­jų me­tų mik­ro­sche­mos nu­sto­ja veik­ti, bet tik­rai pa­si­tai­ko, kad ir ge­rų at­si­lie­pi­mų tu­rin­čių ga­min­to­jų mik­ro­sche­mos ima ne­veik­ti. Pa­vyz­džiui, vi­sa vie­no ga­min­to­jo mik­ro­sche­mų par­ti­ja bu­vo iš­leis­ta ne­ko­ky­biš­ka, to­dėl joms su­ge­dus kei­tė­me ne­mo­ka­mai, mat ga­min­to­jas vi­sa tai kom­pen­sa­vo. Pa­si­rink­ti, ku­rio ga­min­to­jo mik­ro­sche­ma žen­klin­ti gy­vū­ną, šei­mi­nin­kas ne­ga­li, ta­čiau tu­ri­me ke­lių dy­džių mik­ro­sche­mų, pri­tai­ky­tų tiek di­des­niems, tiek ma­žes­niems gy­vū­nams.“

Pa­sak V. Sau­dar­gie­nės, in­for­ma­ci­jos apie gy­vū­nų žen­kli­ni­mą be­si­tei­rau­jan­čių žmo­nių daug, nors ma­si­nio su­ju­di­mo žen­klin­ti kol kas ne­jus­ti. Kaip ir iki šiol, žen­klin­ti daž­niau­siai at­ve­ža­mi bran­gūs veis­li­niai ar­ba kar­tu su šei­mi­nin­kais po už­sie­nį ke­liau­jan­tys gy­vū­nai.

Gy­dy­to­ja įsi­ti­ki­nu­si, jog žmo­nių, ku­rie są­ži­nin­gai žen­klins kai­muo­se au­gan­čias ka­tes, ga­ra­žuo­se at­si­ve­du­sias po ke­lis ka­čiu­kus, ne­at­si­ras, o ir su­gau­dy­ti jas tam, kad bū­tų pa­tik­rin­ta, ar žen­klin­tos, be­veik ne­įma­no­ma.

„Ne­abe­jo­ju, pa­dau­gės gy­vū­nų skan­di­ni­mo at­ve­jų. Ap­skri­tai ne­ma­nau, kad pri­va­lo­mas gy­vū­nų žen­kli­ni­mas pa­si­tei­sins ir ka­žin ar ne­su­kels dau­giau ne­igia­mų reiš­ki­nių. Jau da­bar net į gy­vū­nų skie­pus žmo­nės re­a­guo­ja su bai­me – klau­sia, ar mes pul­si­me jų au­gin­ti­nius pri­vers­ti­nai žen­klin­ti. Ga­li bū­ti, kad pa­dau­gės ne­skie­py­tų gy­vū­nų, juos slėps ir vėl ims plis­ti įvai­rios vi­ru­si­nės gy­vū­nų li­gos“, – pa­mąs­ty­mais da­li­jo­si gy­dy­to­ja.

Gy­vū­nų vei­sė­jų įpa­rei­go­ji­mas su­žen­klin­ti nuo šių me­tų gi­mu­sius gy­vū­nus per pir­muo­sius ke­tu­ris jų gy­ve­ni­mo mė­ne­sius ar­ba iki par­duo­dant ki­tiems as­me­nims V. Sau­dar­gie­nei at­ro­do ne­lo­giš­kas: „Taip už­krau­na­ma dar vie­na fi­nan­si­nė naš­ta gy­vū­nų vei­sė­jams, ku­ri ga­li bran­gin­ti ir gy­vū­nų kai­nas. Ar ne­bū­tų lo­giš­kiau, jei­gu pa­gal vei­sė­jų ir pir­kė­jų su­si­ta­ri­mą su­si­žen­klin­ti gy­vū­nus ga­lė­tų ir nau­jie­ji šei­mi­nin­kai?“

Ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ja ke­ti­ni­mus duo­me­nų ba­zes, į ku­rias įve­da­mi gy­vū­nų ir jų au­gin­to­jų duo­me­nys, su­jung­ti su elek­tro­ni­ne ban­ki­nin­kys­te taip pat ver­ti­na įta­riai. Jos nuo­mo­ne, ei­na­ma ta link­me, kad au­gin­ti­niai taip pat bū­tų ap­mo­kes­tin­ti.

Vi­sų ne­su­kon­tro­liuos

Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Ro­mas Čer­nius įsi­ti­ki­nęs, kad rin­ka pa­ma­žu pa­ti su­re­gu­liuos gy­vū­nų žen­kli­ni­mo kai­nas, o mik­ro­sche­mos tu­rės ati­tik­ti stan­dar­tus – bū­ti ser­ti­fi­kuo­tos ir šu­nų au­gin­to­jui su­teik­ti bent de­šim­ties me­tų vei­ki­mo ga­ran­ti­ją. Jei­gu pa­aiš­kė­tų, kad mik­ro­sche­ma ne­ko­ky­biš­ka, nu­sto­jo veik­ti anks­čiau, šu­nų au­gin­to­jai ga­lės rei­ka­lau­ti ne­mo­ka­mo gy­vū­nų per­žen­kli­ni­mo.

Na­mi­nių gy­vū­nų su­žen­kli­ni­mo kon­tro­lę vyk­dys Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai, ku­rie, at­lik­da­mi ki­tus dar­bus, kar­tu at­si­tik­ti­nai tik­rins, kaip gy­vū­nų šei­mi­nin­kai lai­ko­si rei­ka­la­vi­mų.

„Bau­do­mis mes ne­gra­si­na­me. Pir­mą kar­tą už rei­ka­la­vi­mo ne­vyk­dy­mą gy­vū­nų šei­mi­nin­kų lauks įspė­ji­mai, an­trą kar­tą jau grės bau­dos nuo 29 iki 110 eu­rų. Su­pran­ta­ma, per­va­žiuo­ti ir pa­tik­rin­ti vi­sus vien­kie­mius mes ne­tu­ri­me ga­li­my­bių – nei lė­šų, nei žmo­nių“, – tei­gė R. Čer­nius.

Pa­klaus­tas, kaip pla­nuo­ja su­tik­rin­ti kai­me au­gan­čias ka­tes, tar­ny­bos va­do­vas ne­slė­pė, kad tai be­veik ne­įma­no­ma: „Su­žen­klin­ti pri­va­lo­ma ir ka­tes, bet kaip tai su­kon­tro­liuo­ti ir įgy­ven­din­ti prak­tiš­kai, aš ne­ži­nau. Ma­nau, čia bus pro­ble­mų.“

R. Čer­nius taip pat ne­at­me­tė ti­ki­my­bės pa­dau­gė­siant žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais, jų at­si­kra­ty­mo at­ve­jų.

Bu­mo Aly­taus re­gio­ne nė­ra

Gy­vū­nų glo­bos ir kon­tro­lės tar­ny­bos va­do­vė Jur­gi­ta Gus­tai­tie­nė ti­ki­no, kad šiuo me­tu dau­giau gy­vū­nų pa­lie­ka­ma li­ki­mo va­liai, ypač di­des­niuo­se mies­tuo­se. Dau­giau­sia at­si­kra­to­ma šu­ni­mis.

„Te­ko ben­drau­ti su dau­gy­be žmo­nių. Ne vie­nas tei­gė ne­ke­ti­nan­tis mo­kė­ti už žen­kli­ni­mą ir, jei­gu kas nors at­va­žiuos tik­rin­ti, ati­duo­sian­tis gy­vū­nus kon­tro­lie­riams – te­gul iš­si­ve­ža. Aly­taus re­gio­ne ši si­tu­a­ci­ja nė­ra to­kia ašt­ri. Gal­būt dzū­kai, ypač kai­mo žmo­nės, yra jaut­res­ni, gy­vū­nus au­gi­na, ne­pa­lie­ka jų“, – svars­tė J. Gus­tai­tie­nė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad di­dy­sis su­ju­di­mas pa­lie­kant gy­vū­nus li­ki­mo va­lio­je bus nuo ki­tų me­tų: „Pri­ta­riu, gy­vū­nai tu­rė­tų bū­ti žen­kli­na­mi, ta­čiau ma­nau, kad pas­ku­bė­ta įves­ti to­kį rei­ka­la­vi­mą. Tai su­kė­lė cha­o­są ir daug ne­aiš­ku­mų. Pro­ce­sas tu­rė­jo bū­ti vyk­do­mas eta­pais, o da­bar net ne­bu­vo tin­ka­mai pa­si­ruoš­ta, iš pra­džių ne­vei­kė gy­vū­nų au­gin­to­jų re­gist­ra­ci­jos duo­me­nų ba­zė.“

Pa­sak J. Gus­tai­tie­nės, gal rei­kė­jo pa­gal­vo­ti ir apie ki­to­kią sis­te­mą – kad gy­vū­nų au­gin­to­jai, į vals­ty­bės biu­dže­tą su­mo­kė­ję mo­kes­čius už na­mi­nius gy­vū­nus, tu­rė­tų ga­li­my­bę juos su­žen­klin­ti ne­mo­ka­mai.