Pasakodamas savo istoriją vietos televizijos laidai vyras sakė, kad toks eksperimentas vyrui susiklostę savaime: „Rodžiau savo keliems draugams, kaip veikia fermentai ir pagalvojau, kad mėsainis gali būti geru pavyzdžiu. Naudojau jį tam apie mėnesį, o vėliau tiesiog užmiršęs jį palikau palto kišenėje. Paltas liko mano sunkvežimyje kažkur ant sėdynės ir aš jį taip prasivežiojau keletą mėnesių“.
Vėliau paltas nukeliavo į spintą, mėsainį jame atrado D. Whipple žmona tik po metų ar net dviejų.
Radinys sutuoktinius nustebino, nes ant supakuoto mėsainio nebuvo matyti nė žymės pelėsio ar grybelio. Mėsainis netgi neskleidė jokio nemalonaus kvapo. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė per tą laiką tas, kad išgaravo padažo marinatas.
Jutos gyventojas juokauja, kad mėsainį yra išsaugojęs iki šiol ir jį rodo savo anūkams kaip eksponatą, kad reikėtų rinktis ne greitąjį maistą, o sveikesnius produktus.