Seime įregistruotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma leisti naudoti naktinio matymo prietaisus medžioklėje, kai medžiojami šernai, lapės ir usūriniai šunys. Palaikantys šią idėją sako, kad tai leistų stabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą bei tikina, kad naudojant šiuos prietaisus sumažėtų medžiotojų sužeistų žvėrių. Savo ruožtu gamtosaugininkai atkerta, kad jeigu medžiotojai prastai šaudo, jiems ne naktinio matymo įrangą reikia duoti, o atimti medžiotojo bilietus.
Naktinio matymo prietaisai yra specialūs taikikliai, kurie tvirtinami prie šautuvo. Jie suteikia galimybę medžiotojui matyti tamsoje.
Šaudo į tamsą ir pašauna savus
Įstatymo projektą su siūlymu, kuris atvertų duris naktinio matymo prietaisų įteisinimui, pateikęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas tai grindė būtinybe užkirsti kelią kiaulių maro plitimui.
Jis sutiko, kad yra žmonių, teigiančių, jog tokio medžioklės įrankio įteisinimas yra žiaurus. Tačiau, anot jo, realybė yra tokia, kad medžiotojo ir gyvūno dvikovoje visada kažkas pralaimi. Ir dažniausiai tai būna gyvūnas.
Jis pabrėžė, kad naktinio matymo įranga, jeigu tam pritars Seimas, turėtų būti leidžiama naudoti jau nuo rugpjūčio pradžios. Tiesa, bus taikomas apribojimas, kad su tokia įranga bus leidžiama medžioti tik šernus, lapes ir usūrinius šunis.
Pašnekovas sutiko, kad ir dabar yra medžiotojų, kurie turi naktinio matymo optiką: „Tikrai nežinau, ar jie medžioja, ar nemedžioja, pats nesu medžiotojas, bet žinau, kad jie turi. Latvijoje žymiai anksčiau priimtas tas leidimas (įteisinti naktinio matymo įrangą – red. past.). Latviai nemato jokių problemų. Antras dalykas, kai nėra šios optikos, ištrinamas klaidos atvejis. Yra buvę atvejų, kai užvaldo adrenalinas - šauna į nebūtį ir būna sužeistų žmonių. Naktinė optika išspręstų tokius dalykus“, - aiškino A. Salamakinas.
Anot jo, jeigu kiaulių maras iš Lietuvos pasitrauks, neatmetama tikimybė, kad įsigaliojęs leidimas naudoti naktinio matymo įrangą gali būti atšauktas.
Gamtininkas įžvelgia pavojų
Gamtininkas, laukinės gamtos fotografas, šiemet fotografijų konkurse „Gintarinis žaltys" pripažintas geriausiu 2014-ųjų metų gamtos fotografu Vilius Paškevičius, GRYNAS.lt paprašytas pasidalinti savo nuomone, kaip žvėrių gyvenimą pakeistų leidimas kai kurias jų rūšis medžioti naudojant naktinio matymo įrangą, pripažino, kad tai žymiai pablogintų jų gyvenimo sąlygas.
Gamtininko nuomone, atėmus žvėrių ramybę naktį, jie stipriai nukentėtų: „Sutemus neretai pavyksta prie gyvūnų priartėti jų neišbaidžius, jei tik vėjo kryptis tam būna palanki. Kol neatsistoji ir gyvūnas nepamato žmogiško silueto, tol jis jaučiasi pakankamai saugiai - tie pabaisos gi dieniniai. Dabar pagrindinis gyvūnų gyvenimas verda tada, kai saulė žemiau horizonto. Atimk iš jų ir tą laiką - ir atimsi gyvenimą, liks vien bėgimas už egzistavimą“, - savo samprotavimais pasidalijo V. Paškevičius.
Vis tiktai vyras teigė manantis, kad naktinio matymo priemonių įteisinimo greičiausiai nori ne visi medžiotojai, o tik dalis jų, ir verslininkai, kurie tokia įranga prekiauja.
„Nemanau, kad to nori medžiotojai. Greičiausiai to nori keli verslininkai ir saujelė pačių turtingiausių žudymo fanatikų, kuriems „tradiciniai būdai“ jau neteikia malonumo“, - griežtą savo nusistatymą prieš naktinio matymo prietaisų medžioklėje įteisinimą išsakė laukinės gamtos fotografas.
Mano, kad medžiotojai tokia įranga masiškai nesinaudotų
„Visuomenė yra klaidingai informuojama, kad šernų naikinimas vyksta „pilnu tempu“, bet realybėje tokiai medžioklei ribojimų padaryta tiek, kad kai kuriuose plotuose su šernais susitvarkyti yra labai sudėtinga. Todėl visiškai natūralus tų medžiotojų noras turėti papildomas priemones“, - aiškino E. Tijušas.
Anot medžiotojo, sakyti, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus gyvūnui nebepaliekama jokia galimybė išgyventi, gali tik tie, kurie niekada netykojo ir medžioklėje nedalyvavo: „Gyvūnas visada turi tokį šansą. Esminių pakitimų toks dalykas neįneš. Tuo labiau, kad vien dėl kainos šiuo įrankiu masiškai medžiotojai neapsiginkluos. Nesu domėjęsis tiksliai, bet kaina į kelių tūkstančių eurų sumą krypsta. Jeigu tikrai geros kokybės, gali ir iki dešimt tūkstančių eurų kainuoti“, - sakė E. Tijušas.
Sako, kad tokius prietaisus pirks visi, kuriems rūpi žvėrys
20 metų medžiotojo patirtį turintis medžiotojas Darius Gudačiauskas laikosi priešingos nuomonės. Jo teigimu, jeigu bus įteisintas leidimas naudoti naktinio matymo įrangą medžioklėje, tokią įrangą turėtų įsigyti visi medžiotojai, kuriems iš tiesų rūpi žvėrys ir kurie nenori, kad šie medžiojami patirtų kankinimus.
Jis sutiko, kad gyvūnų teisių aktyvistai šioje vietoje mestų argumentą, kad medžiotojams negalima duoti naktinio matymo įrangos, nes jie išmedžiotų visus žvėris, tačiau medžiotojai tuo nėra suinteresuoti.
Medžiotojas vienareikšmiškai pasisako už siūlomą įstatymo pakeitimą, tačiau pabrėžė, kad įstatyme turėtų būti reglamentuotos naktinio matymo prietaisų kategorijos bei aiškiai įvardijami žvėrys, kuriuos medžioti su tokia įranga leistina.
„Visi, kurie šneka kitaip, manau, kad yra neįsigilinę, nesidomi, kas pasaulyje dedasi ir pagaliau net nesupranta skirtumo, kai tu realiai paleidi šūvį į tai, ką matai ir į tai, ką dažnai galvoji, ką matai“, - savo nuomonę išsakė D. Gudačiauskas.
Ministras: liepiau apklausti inspektorius, ar jie galės sukontroliuoti
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažino paties įstatymo projekto su konkrečiu siūlymu nematęs, tačiau apie medžiotojų norus įteisinti naktinio matymo įrangą girdėjęs seniai.
Jis teigė nesantis kategoriškai prieš naktinio matymo įrangos įteisinimą medžioklėje, tačiau pabrėžė, kad būtina pasižiūrėti, ar tokios įrangos įteisinimas teisiškai neprieštaraus europinėms konvencijoms.
„Kitas dalykas – toks prietaisas yra dvigubo naudojimo. Jis yra pusiau karinis, taigi savo žodį turi pasakyti ir Ginklų fondas, ir Vidaus reikalų ministerija. Jų nuomonė, manau, kad šiuo klausimu yra žymiai svarbesnė negu Aplinkos ministerijos“, - pabrėžė K. Trečiokas.
Jo teigimu, kol kas regionuose dirbančių inspektorių nuomonė šiuo klausimu dar nėra aiški, bet apklausų rezultatai turėtų būti apibendrinti artimiausiu metu.
Buvęs aplinkos ministras, dabar dirbantis Europos Parlamente, Valentinas Mazuronis žymiai kategoriškiau vertiną medžiotojų įnorius. Jis sako, kad jiems tokių prietaisų tikrai nereikia, o jei jie visgi būtų įteisinti, miškai pavirstų gyvūnų skerdyklomis.
V. Mazuronis įžvelgia labai didelę grėsmę
Be to, V. Mazuronio neįtikina medžiotojų argumentas, kad toks prietaisas padės sumažinti sužeistų gyvūnų skaičių. Jo teigimu, jei medžiotojas abejoja, ar sugebės paleisti taiklų šūvį, jis iš viso negali šauti: „Dabar bent jau naktis tampa gyvūnų prieglobsčiu, saugumo garantu. Nors giedrą naktį, pilnaties metu medžioklė sėkmingai vykdoma taip pat, tačiau medžiotojui yra draudžiama šauti į gyvūną jeigu jis negali užtikrinti taiklaus ir mirtino šūvio, jeigu rizikuoja gyvūną tik sužeisti. Argumentai, kad įteisinus naktinio matymo prietaisus sumažės sužeistų gyvūnų, yra beverčiai, nes sužeistų gyvūnų medžiojant iš viso neturi būti. Geras medžiotojas prieš šaudamas pagalvoja kelis sykius. Blogam ir naktinio matymo prietaisas nepadės, o tik paskatins dažniau rizikuoti šaunant."
Buvęs aplinkos ministras pabrėžė, kad naktinio matymo prietaisai įteisinti tik trijose Europos šalyse. Anot jo, senas ir garbingas medžioklės tradicijas puoselėjančios šalys tokios galimybės nesvarsto.
„Man atrodo, kad naktinių matymo prietaisų įteisinimas medžioklėje būtų labai žalingas Lietuvos gamtai bei pačiai medžioklei: kilnų ir garbingą užsiėmimą gamtoje mes paversime darbu skerdyklose, - savo kritišką nuomonę komentare išreiškė V. Mazuronis.
Gamtosaugininkas: jei nemoka šaudyti, ne naują ginklą reikia duoti
„Mes, kaip gamtosauginė organizacija, matome didelę riziką rūšių apsaugai, gamtos apsaugos kontrolei. Kaip sukontroliuoti, kad tokia įranga nebūtų netinkamai, netinkamoms rūšims ir netinkamu metu naudojama. Tai bus labai sudėtinga. Toks įrenginys labai rizikingas ir riziką suvaldyti praktiškai neįmanoma“, - teigė V. Balys.
Pašnekovo nuomone, svarstant naujų ginklų įteisinimą, reikėtų kelti ir etinius klausimus: „Laukiniai gyvūnai neturi lygių sąlygų su medžiotojais. Medžiotojai turi pačią tobuliausią įrangą, gyvūnai neturi nieko. Jie gali pabėgti ar pasislėpti ir būti aktyvūs naktį, kai jų nemato. Įteisinam naktinius taikiklius ir kada gyvūnas gali pasislėpti nuo medžiotojo? Niekada. Jis nebeturi jokių šansų. Šitoje vietoje, manau, kad prasižengiama su medžioklės etika“.
Gamtosaugininkas teigė girdėjęs medžiotojų argumentus, kad įteisinus naktinio matymo įrangą, sumažėtų sužeistų žvėrių ( tuo pačiu ir pačių sužeistų medžiotojų) skaičius, tačiau jis teigė su tuo nesutinkantis.
„Pirminis etikos aspektas, kad gyvūnas turėtų galimybę išgyventi, o šituose medžiotojų argumentuose išryškinama, kad medžiotojams bus patogiau nušauti. Antra, medžiotojas neturi teisės medžioti ir šauti tuo metu, kai jis nėra 100 proc. tikras, kad 100 proc. pataikys. O dabar teiginys yra toks: mes šaudome naktį, nepataikome, dėl to duokite mums „geresnius žaisliukus“. Mano atsakymas toks: jeigu jūs esate tokie medžiotojai, kurie šaudo, kai nemato ir nepataiko, jums ne taikiklį reikia duoti, o medžiotojo bilietą atimti“, - griežtai pasisakė V. Balys.
Jis pabrėžė, kad geri taikikliai kainuoja tūkstančius eurų, taigi tie, kurie neišgalės nusipirkti gerų, pirks bet kokius ir tokiu atveju sužeistų gyvūnų skaičius gali ne tik, kad nesumažėti, bet ir net ir išaugti.