„Mėnuo Juodaragis“: išrūšiuotos festivalio šiukšlės ir nemokamas ekologiškas šampūnas paežerėje

Vasara – tai ne tik poilsio bet ir siautulingų festivalių metas, viliojantis visus kartu pasilinksminti miškų apsuptyje. Daug muzikos, šventinė nuotaika tūkstantinė minia, daug alaus ir, rodos, jokių rūpesčių. Žmonėms, bet ne miškui ar pievai, kur visa tai vyksta. Ar įmanoma pasiekti, kad po tokių savaitgalių žemė nebūtų nuklota alaus bokalais, o žolė - ištrypta it prabėgus antilopių bandai?

Festivaliai ir šiukšlės – neatsiejami draugai

Ar kada vaikštinėjote po festivalio teritoriją pasibaigus visiems renginiams? Jei taip, turbūt „gėrėjotės“ plastikiniais bokalais nusėtomis pamiškėmis, prisėdote ant nuorūkų pievelės. Tikimės, jog nesimaudėte putotame, neaiškios paskirties plastikinių plūdurų kupiname ežere? Vargu, ar toks vaizdas ką nors sužavėtų, tačiau patys festivaliautojai prisideda prie tokių puošmenų. Ir visgi, kas atsakingas už švarią aplinką – festivalių organizatoriai ar patys lankytojai?

Citata

Rūšiavimo galimybės festivalis siekė jau keletą metų, tačiau renginio organizatoriams koją pakišdavo vietinio komunalinio aptarnavimo įmonės, kurios nesutikdavo atvežti tam skirtų konteinerių.

Greičiausiai tiek vieni, tiek kiti. Galima džiaugtis bent tuo, kad pastaraisiais metais juntamas lėtai bet tendencingai augantis festivalių organizatorių sąmoningumas ir padėtis tampa nebe tokia bloga.

GRYNAS.lt jau rašė, kaip „Bliuzo naktų“ festivalyje regioninio parko direkcija šmaikščiai pašiepė šiukšlintojus ir stengėsi per plakatais siųsti prakeiksmus tiems, kas vis dėlto sugalvos teršti saugomoje teritorije.  

Daugelyje tokio tipo renginių padaugėjo konteinerių, prie vartų dažnai galima gauti maišelių šiukšlėms, o kartais net ir specialias kapsules nuorūkoms. Beje nuorūkos yra vienas pikčiausių gamtos priešų, nors retas tai supranta.

Ar šių priemonių pakanka? Kodėl net šiukšlių maišeliais apdalinti žmonės po savęs palieka šiukšlynus?

Išrūšiuoti šiukšles trukdė... atliekų vežėjai

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriaus Ugniaus Liogės teigimu, siekti renginio dalyvių sąmoningumo yra gerokai svarbiau nei apdalinti kiekvieną visomis švarai ir tvarkai palaikyti reikalingomis priemonėmis.

„Kas iš to, kad renginyje pastatysi rūšiavimo konteinerius, jei ten lankysis rūšiuoti nemokantys žmonės“, – teigia jis, šiemet festivaliui iškėlęs sudėtingą uždavinį – rūšiuoti visas po renginio likusias atliekas ir rūpintis, kad tai būtų daroma teisingai.

Citata

Ekologijos tema vyrauja ir festivalio erdvės puošyboje – didžioji dalis dekoracijų gaminamos iš natūralių medžiagų, menininkai kviečiami kurti žemės meno projektus ir jiems naudoti tai, ką galima rasti pačioje saloje taupant tiek transportavimo, tiek medžiagų gamybos kaštus.

Tokios rūšiavimo galimybės festivalis siekė jau keletą metų, tačiau renginio organizatoriams koją pakišdavo vietinio komunalinio aptarnavimo įmonės, kurios nesutikdavo atvežti tam skirtų konteinerių, nes anot jų, švenčiantys renginio lankytojai vis tiek mes šiukšles bet kur, nekreipdami dėmesio į ant konteinerių esančius užrašus. Tuo tarpu šios paslaugos užsakymas iš kitų rajonų dėl transportavimo taršos ir kaštų jau nebūtų buvęs ekologiškas. 

Vaikai verčia raudonuoti įsilinksminusius melomanus

Nors festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ šiukšlių visuomet buvo gerokai mažiau nei kituose tokią masę žmonių sutelkiančiuose renginiuose, atsakingai atliekas rūšiuojantis festivalis Lietuvoje vis dar naujovė. Kartu tai didelė atsakomybė tiek renginio organziatoriams, tiek jo svečiams. 

Visgi sau iškeltą uždavinį, virtusį šūkiu „Palikime salą švaresnę!“, šiam festivaliui įvykdyti pavyko. Žinoma, teritorijoje pasitaikydavo vienas kitas bokalas, akį rėžė ir greičiausiai dar po Zarasų ralio šen bei ten likusios padangos, tačiau iš tiesų festivalio lankytojai buvo pavyzdingai tvarkingi.

Nors netrūko šunų ir vaikų, šeimininkai gamtinius reikalus pritūpusių atlikti augintinių iškart lūkuriavo su maišeliais rankose.

Festivalio organizatoriai teigia, kad kiekvienam susipratusiam žmogui turėtų būti suvokiamas universalus ekologinis principas - po savęs nepalikti jokių šiukšlių. Nei vienos plastikinės stiklinės, nei vienos nuorūkos, net mažiausio kamštelio!  Neleisti šiukšlinti nei sau, nei kitiems ir niekuomet nesivaržyti sudrausti šiukšlintojų, jei tokių pastebite. 

Tokia bendra festivalio nuotaika tikrai veikia ir rodo gerą pavyzdį kitiems tokio pobūdžio renginiams. Džiugina ir tai, kad festivalyje lankosi daug jaunų šeimų su savo atžalomis, kurios nuo mažens mokosi gyventi sekdamos šiuos ekologinius principus. Vaikai yra privertę raudonuoti ne vieną amžių įpusėjusį alternatyvios muzikos gerbėją, nuoširdžiai jį sudrausdami ir pasiūlydami pasikelti savo šiukšles.

Ekologiškas šampūnas - visiems

Dar viena sveikintina „Mėnuo Juodaragio“ iniciatyva – tai skatinimas ežere nenaudoti jokių cheminių šampūnų ar kitų higienos priemonių. Kaip alternatyva siūlomas nemokamas ekologiškas šampūnas, kurį galima rasti pagrindinėje maudynių vietoje. Vien drausti nepakanka, svarbu parodyti kitokį galimą kelią ar alternatyvų produktą, mano organizatoriai.

Vadinamojoje „Žinyčioje“ įsikūrusios merginos paaiškino, jog tai ekologiškas šampūnas, stipriai praskiestas vandeniu.

Festivalio lankytojai šampūna naudojo ir kaip dušo želę. Tų, kurie naudojo savo atsivežtas higienos priemones, buvo vos vienas kitas.

Ekologijos tema vyravo ir festivalio erdvės puošyboje – didžioji dalis dekoracijų gaminamos iš natūralių medžiagų, menininkai kviečiami kurti žemės meno projektus ir jiems naudoti tai, ką galima rasti pačioje saloje taupant tiek transportavimo, tiek medžiagų gamybos kaštus.

„Išsivežk viską, ką atsivežei, salai tikrai nieko papildomo nereikia“, - teigia festivalio organizatoriai ir tikisi, kad šiemet renginio dalyviai taip pat palaikys jų idėją „Už Gamtą!“

Rugpjūčio 23-25 dienomis Zaraso saloje jau šešioliktą kartą vykęs festivalis  „Mėnuo Juodaragis“ buvo paskutinis festivalis šią vasarą.