Kaimų ir miestų gyventojams, auginantiems vaismedžius ar vaiskrūmius, jau įprasta, kad liepos mėnesį varnėnų pulkai suskrenda į vyšnių medžius, raudonųjų serbentų krūmus. Tačiau šiemet gyventojus nustebino varnėnų atakos į obelis.
„Šiemet nei vyšnių, nei serbentų gausiai neužderėjo, ir varnėnai jų nenulesė, — „Šiaulių kraštui“ pasakojo Pakruojo rajono gyventojas Kazys. — Tačiau praėjusią savaitę atskridę juodi varnėnų debesys nusitaikė į žiemines, raudonpusiais sultingais obuoliais besipuikuojančiais obelis. Obelys buvo nuniokotos, išlesioti obuoliai liko pūti ant žemės.“
Varnėnų atakų į obelis, pasak Pakruojo rajono gyventojo, dar nėra buvę.
„Paukščiai — ne mūsiškiai, ne Lietuvoje perintys ir vasarojantys. Jie didesni, agresyvesni ir užskrenda debesimis, — pastebi seniai kaime gyvenantis Kazys. — Manau, kad tai iš šiauresnių Baltijos kraštų — Latvijos, Estijos — migruojantys paukščiai. Galbūt dėl kai kurių priežasčių susivėlavę.“
Lietuvoje vasarojantys paukščiai, pasak vyro, nėra tokie agresyvūs. Jeigu jie ir sulesa uogą, kitą, tai ne mažiau sulesa ir vaismedžiams kenkiančių kirminų ar vabzdžių.
Kitiems gyventojams šiemet varnėnai nusiaubė ir sodo vyšnias, ir raudonuosius bei juoduosius serbentus, o vėliau įsisuko į vasarines kriaušes bei obelis.
Žmonės guodžiasi, kad nei blizgios folijos, nei polietileno juostos, nei visokios baidyklės ar keliamas triukšmas paukščių neatbaido, o iš užmestų tinklų jie dažniausiai išsivaduoja.
Šiaulių rajono administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė sakė, kad dėl varnėnų padarytos žalos rajono gyventojai nesiskundė, seniūnai su prašymais reguliuoti šių paukščių gausą nesikreipė. Tačiau ji nurodo, kad varnėnai - ne varnos, pavasarį žmonės kelia jiems inkilus, todėl „seniūnai tikrai neprašys leidimo šaudyti varnėnus“, rašo „Šiaulių kraštas“.