Miškasodis Lietuvoje: padirbėti panoro ir nuteistosios, ir policijos pareigūnai

Panevėžio miškų urėdija pavasarį neatsigina norinčiųjų sodinti mišką: prašosi įmonės, kareiviai, moksleiviai ir mokytojai, policija. Pirmą kartą miškasodyje dalyvauja ir Panevėžio pataisos namų nuteistosios ir jų prižiūrėtojai.

Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė sako kasmet sulaukiantis nemažai prašymų suteikti galimybę žmonėms prisidėti prie miško sodinimo ir tai jį itin džiugina. Medį pasodinęs žmogus kur kas atsakingiau žvelgia į jį supančią aplinką, jam nekyla ranka nei šiukšlinti, nei niokoti gamtos, teigiama pranešime spaudai.

„Antra vertus, žmonės tokiu būdu ir įsiamžina, mato tame darbe didelę prasmę. Po metų grįžę apžiūri, kaip jų sodinti medeliai prigijo, auga. Į savo sodintą mišką atsiveža vaikus, vėliau anūkus. Juk tai darbas ateities kartoms – šiandien pasodintos pušys brandą pasieks tik po šimto metų“, - sako urėdas V. Kaubrė.

Jo teigimu, tokios socialinės, pilietiškumo ugdymo akcijos turi gilias tradicijas Vakarų šalyse, sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Praėjusį savaitgalį pirmą kartą visoje Lietuvoje vykusioje Nacionalinėje miško sodinimo šventėje kartu su miškininkais Panevėžio miškų urėdijoje mišką sodino virš 150 savanorių pagalbininkų: politikai, jaunieji miško bičiuliai, mokytojai, įvairių bendrovių atstovai. Galiausiai į vieną vagą stojo Panevėžio pataisos namų nuteistosios ir jų prižiūrėtojai, penktadienį į kirtavietę miško sodinti sugužės apie penkiasdešimt Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Anot Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Vladislovo Navicko, moterų kalėjimo gyventojos miško sodinimo darbuose dalyvauja pirmą kartą, tačiau prie įvairių socialinių akcijų įstaiga prisijungia nuolat: dalyvauja akcijoje „Darom“, prieš Vėlines tvarko kapus, pavasarį paukščiams kelia inkilus.

Šį sykį į urėdiją sodinti medelių atvyko 9 nuteistosios, turinčios teisę išvykti už kalėjimo ribų, ir jų prižiūrėtojai, laisvu nuo darbo metu pareiškę norą dalyvauti talkoje. Hektaro ploto kirtavietėje pasodinta apie 3300 eglės sodinukų.

„Sodinti mišką, puoselėti gamtą ir gražinti Lietuvą – tai jau savaime yra gerai. O mums svarbu, kad nuteistosios, darydamos prasmingus darbus, integruojasi į visuomenę, į kurią anksčiau ar vėliau turės sugrįžti, o visuomenei tai padeda šiuos žmones priimti. Tokios akcijos sujungia žmones“, -- sako moterų kalėjimo direktoriaus pavaduotojas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai kasmet savo iniciatyva sodinti miško vyksta vis kitame Panevėžio apskrities rajone. Šiemet jie lankysis savojo rajono miškų urėdijoje – medelių sodinimo talkoje visą pusdienį po pietų dalyvaus pusė šimto vadovaujančių komisariato pareigūnų, tarnybų, skyrių ir poskyrių vadovų. Vieno hektaro plote bus pasodinta apie 2600 eglių ir 600 beržo sodinukų.

„Miškui ir miškininkams jaučiamės skolingi, nes dirbdami savo darbą sunaudojame labai daug popieriaus. Nors stengiamės naudotis ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau popieriaus vis dar tenka „sugadinti“ daug. Todėl sodindami mišką, tarsi atiduodame skolą gamtai“, - sako Panevėžio policijos pareigūnų miško sodinimo akcijos iniciatorius, Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis.

Jis pripažįsta, kad miškasodis – ne tik nelengvas darbas, bet ir tikra atgaiva žmogui. Ypač dirbančiam tokį psichologiškai nelengvą, įtampos kupiną darbą, kaip policininko ar kalėjimo prižiūrėtojo. Prisilietimas prie žemės, gležno augalo žmonėms padeda užsimiršti ir atsikratyti streso.

Anot urėdo V. Kaubrės, Panevėžio miškų urėdija šiemet kaip ir kasmet atsodins 400 hektarų kirtaviečių, pasodins daugiau nei 1,5 mln. sodinukų. Urėdijos medelynas yra vienas didžiausių ir moderniausių šalyje. 66 hektarų plote nuolat auginama apie 9 mln. sodmenų: daugiausia eglės, beržo, juodalksnio. Sodinukus perka privačių miškų savininkai, aplinkinės urėdijos, apie milijoną sodmenų urėdija kasmet eksportuoja.