Prezidentės veto atmestas
Už šį pasiūlymą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 4 parlamentarai.
Šalies vadovės dekrete buvo pabrėžiama, kad įstatyme nustatytas konkretus miškų urėdijų skaičius apriboja Vyriausybės Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, imtis Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje nurodytos miškų ūkio reformos ir spręsti valstybės įmonių, įskaitant miškų urėdijų, reorganizavimo arba likvidavimo klausimus.
Respublikos Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlė nustatyti, kad Lietuvoje valstybinių miškų efektyvų valdymą turi užtikrinti Vyriausybė, remdamasi Seimo patvirtintomis miškų ūkio politikos kryptimis.
„Miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė. Prezidentė įstatymą vetavo Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus prašymu", - po balsavimo Seime GRYNAS.lt informavo Prezidentės Spaudos tarnyba.
Tokiu balsavimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl ko darbo netektų apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai teks prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą.
Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Bronius Bradauskas teigė, kad nereikia keisti tvarkos, nes miškų ūkis valdomas gerai: „Jeigu mūsų miškai pripažinti pasaulyje tvarkomi geriausiai, tai sakykite, kaip jų valdymas blogiausias. Jeigu valdymas blogiausias, tai būtų ir tvarkomi prasčiausiai, bet yra atvirkščiai“.
„Nesupantu, kam naikinti urėdijas“, - Seime teigė „darbietis“ Gediminas Jakavonis.
Pasak jo, urėdijos dabar dirba gerai: moka mokesčius, saugo ir veisia miškus, suteikia žmonėms sezoninio darbo. Jis pasiūlė įvertinti generalinio urėdo Rimanto Prūsaičio, sukėlusio diskusijas dėl urėdijų stambinimo, elgesį.
Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Artūras Skardžius pareiškė, kad įstatyme neturėtų būti reglamentuotas konkretus urėdijų skaičius. Pasak jo, miškai valdomi neefektyviai.
„Kubinis metras medinos Lietuvoje generuoja 9 eurus, o Latvijoje - 13, Švedijoje - beveik 15“, - aiškino A.Skardžius.
Socialdemokratas Andrius Palionis akcentavo, kad urėdijos gali eksportuoti medieną į visą Europos Sąjungą - turi kokybės reikalavimus atitinkančias licencijas.
„Jeigu nedirbtų visos urėdijos pagal vieną kurpalių, visos būtų pelningos“, - teigė parlamentaras. Pasak jo, nuostolingai dirba tik 5 urėdijos.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pareiškė, kad urėdijų stambinimą remia šalies medienos pramonė.
Ekonomikos komiteto narus Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme - tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“: „Jeigu Vyriausybė norės reformų, tegu ateina į Seimą, tegu siūlo kitą skaičių vietoj 42, bet turės reikiamai pagrįsti“.
Premjeras balsavime nedalyvavo, nors opozicijos lyderis Andrius Kubilius siūlė jį į posėdį iškviesti.
Teigiama, kad trečdalis urėdijų nepasiekia minimalios 5 proc. pelningumo normos, o pernai urėdijų pelnas smuko 11 proc.
GRYNAS.lt primena, kad pagrindiniai argumentai, kodėl Lietuvoje turėtų būti mažinamas urėdijų skaičius – kai kurių jų neefektyvumas, per didelis biurokratinis aparatas, maži urėdijų darbuotojų atlyginimai. Nekintantis urėdijų skaičius, nustatytas įstatymu, suvaržytų konstitucinius Vyriausybės įgaliojimus efektyviai valdyti miškų ūkį.
Trečiadienį Aplinkos apsaugos komitete pasisakęs Generalinės miškų urėdijos urėdas Rimantas Prūsaitis sutiko, kad egzistuoja neefektyviai veikiančių urėdijų, kurias išlaiko geriau veikiančios urėdijos. Tačiau jis pabrėžė, kad urėdijų stambinimas nepaliestų miško darbuotojų, o tik biurokratinį aparatą. Dėl to, jo teigimu, padidėtų ir pačių miško darbuotojų atlyginimai.
Atlyginimai niekada nebūna per dideli
Savo ruožtu prie Seimo iš pat ketvirtadienio ryto rinkosi miškininkai. Surengtos protesto akcijos tikslas – išsakyti poziciją, kad 42 urėdijos turi išlikti – jų skaičiaus mažinti negalima. Iš viso taikiame pikete planavo dalyvauti apie 500-600 žmonių iš įvairių Lietuvos urėdijų.
Urėdijų darbuotojai, atvykę į viešą susirinkimą prie Seimo, išsakė kardinaliai priešingus argumentus, kodėl, jų nuomone, urėdijų skaičiaus mažinti negalima.
Kazlų Rūdos mokomosios urėdijos girininkas Darius GRYNAS.lt teigė, kad urėdijų skaičius mažinti nereikėtų, nes miškų sistema yra viena stabiliausiai dirbančių per 25 metus ir tai vienintelė sistema, kuri dar nebuvo reformuota, bet tos reformos ir nereikia.
„Visos urėdijos dirba rentabiliai, išsilaiko pačios, prižiūri miškus tinkamai ir gerai, manome, kad reforma tikrai nėra būtina“, - sakė girininkas. Jo teigimu, visą laiką galima kažką tobulinti, bet dėl to nebūtina imtis kardinalių sprendimų.
Jis pripažino, kad Kazlų Rūdos urėdijoje tarp darbuotojų tikrai yra baimių dėl darbo vietų netekimo: „Miškininkus nedrįsčiau vadinti biurokratais, o buhalterių ir kitų ūkio specialistų nėra daug urėdijose – vienas, du. Tikrai nėra didelis skaičius. Greičiausiai reforma paliestų ir paprastus girininkus, miškininkus“, - svarstė protesto akcijos dalyvis.
Anot Dariaus, išsakomi argumentai, kad sumažinus urėdijų skaičių galėtų kilti miškininkų atlyginimai, kelia abejonių: „Atlyginimai niekada nebūna per dideli, viskas priklauso nuo ekonominės situacijos, medienos rinkos situacijos ir pan. Kas būtų, jei būtų – sunku pasakyti (ar kiltų atlyginimai, įgyvendinus reformą – red. past.)“.
Mitas, kad didžiausios urėdijos pelningiausios
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė GRYNAS.lt teigė, kad šiandien nėra jokio pagrindo mažinti urėdijų skaičiaus – visos jos išsilaiko, nebankrutuoja, o permainos jeigu ir gali būti įgyvendinamos, tai skaidriai, neskubotai.
Aplinkos ministerijos atstovai yra įvardiję 15 urėdijų, kurios dabar dirba problematiškai. Anot viceministro Lino Jonausko, vienas pagrindinių matų, nustatančių urėdijos efektyvumą, yra 5 proc. uždėta pelningumo norma. „Dabar akivaizdu, kurioms urėdijoms sunkiausiai sekasi tai pasiekti. Vienos iš tokių yra Kaišiadorių, Rietavo, Kupiškio, Utenos urėdijos ir taip toliau“, - GRYNAS.lt yra sakęs L. Jonauskas.
Savo ruožtu I. Ruginienė apie pelningumo normą kalba kitaip: „Pelningumo normą galima nustatyti ir 8, ir 10 proc. ir nė viena urėdija to nepasieks. Niekur įstatymuose, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kokia turi būti pelningumo norma, tai susitarimo reikalas. Taip, kai kurios urėdijos nepasiekia 5 proc., bet bendras vidurkis viršija tuos 5 proc. Galiu pasakyti, kad visiškas mitas, kad didžiosios urėdijos dirba pelningiausiai, net ir vidutinės įmonės iš hektaro daugiau uždirba“, - taikios protesto akcijos metu kalbėjo I. Ruginienė.
Piketo dalyviai: mus pavadino baisiu žodžiu
Pikete sutiktos Varėnos rajono Valkininkų miškų urėdijos darbuotojos Danguolė Valeišienė, Eugenija Strazdienė ir Audra Lesniauskienė neslėpė, kad yra baiminamasi dėl darbo vietų netekimo.
„Kai Generalinėje miškų urėdijoje atsirado naujas urėdas, prasidėjo reformos, nors ateidamas žadėjo, kad tarsis su mumis, kad nieko už nugarų nedarys. Tačiau gauname raštus apie girininkijų naikinimą, urėdijų naikinimą. Išsigandome, kad reikia kažką daryti. Be abejo, kad bijome dėl darbo vietų. Mūsų urėdija yra kaimiškoje vietovėje, kitos darbo vietos kaip urėdijoje nėra. Kaime yra tik mokykla, seniūnija, ambulatorija, nėra kur kitur dirbti“, - sakė D. Valeišienė.
Anot jos, miškininkus skaudina faktas, kad jie vadinami biurokratais: „Mus pavadino biurokratais, net ne žmonėmis, ne specialistais, tai yra baisus žodis. Mūsų požiūriu, biurokratai sėdi Vilniuje, o urėdijoje žmonės dirba, po mišką vaikšto“, - sakė D. Valeišienė.
Ministras: miškininkų ūkio laivas sunkiai pakelia 42 urėdijas
Savo ruožtu Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ketvirtadienio rytą išplatino pranešimą, kuriame pateikė savo poziciją šiuo klausimu.
„Vien nuo 1997 metų girininkijų skaičius sumažėjo 124: nuo 474 iki 350. Girininkijose dabar paliktas pats mažiausias per visus laikus darbuotojų skaičius: girininkas, jo pavaduotojas ir vienas ar du eiguliai“, - sakė aplinkos ministras K. Trečiokas.
„Nesumeluosiu sakydamas, kad girininkai yra tie žmonės, ant kurių laikosi visas šalies miškininkystės ūkis. Jie yra arčiausiai miško ir su juo nuolat, diena iš dienos dirba tiesiogiai. Tai tie žmonės, kurie juos tvarko, prižiūri, įdeda daug darbo, kad mes, paprasti piliečiai, galėtume mėgautis gamtos užuovėja, juos pažintų ne tik užsienio šalių turistai, bet ir mūsų jaunimas. Tai tie žmonės, kurie kelia inkilus, sodina sodinukus, geni medžius ir atlieka kitus įvairius miško ūkio darbus.
Apmaudu, kad būtent ant jų kartais bandoma nustumti naštą „išvežti“ urėdijų valdymo aparatą: tiksliau ne vieną, o net 42 valdymo aparatus. Nustačius urėdijų skaičių įstatymu, bet kokie jų struktūros pakeitimai gultų ant žemiausios grandies – girininkų – pečių. Kitaip tariant, tiesiogines ūkininkavimo funkcijas vykdančių žmonių mažėtų, o 42 urėdijų valdymo aparatas liktų toks pat.
Miškų sritį kuruojančiam viceministrui ir generaliniam miškų urėdui duotas pavedimas rasti sprendimą, kaip atkurti sunaikintas girininkijas. Norėčiau, kad rengiant pasiūlymus būtų įtrauktos ir profsąjungos, ginančios miškininkų interesus. Pateiktas pasiūlymas bus viešai pristatytas.
Ypač dažnai šiomis dienomis yra spekuliuojama girininkų jausmais, esą nepritariant Miškų įstatymo pataisoms bandoma sugriauti esančią situaciją. Bauginama, kad girininkai neteks darbo vietų. Viskas yra priešingai – taip bandoma išlaikyti skęstantį laivą.
Noriu priminti, kad per pastaruosius penkerius metus miškų urėdijose dirbančių specialistų skaičius sumažėjo 11 procentų – iki 2011 etato. Kas nukentėjo labiausiai? Didžiausias mažinimas vyko atleidžiant girininkijose, kurios yra pagrindinis ūkininkavimo vienetas valstybiniuose miškuose, dirbančius specialistus.
Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksmų programoje pabrėžta, kad vienas iš aplinkosaugos prioritetų yra didinti mūsų šalies miškų plotus. Tačiau kas juos prižiūrės?
Miškininkų ūkio laivas sunkiai pakelia 42 urėdijas ir jų valdymo aparatus, o laivo keliamoji jėga – girininkai – tai sunkiai paveža. Jų atlyginimai yra maži, darbo daug, o girininkijų skaičius, norint išlaikyti 42 dideles urėdijų komandas, nuolat mažinamas.
Drąsiai galiu teigti, kad kuo daugiau urėdijų ir jose dirbančių „administratorių“, tuo labiau mažėja girininkų, pateikiami vis prastesni veiklos, finansiniai rodikliai – net 5 urėdijos jau dabar rodo neigiamus rodiklius. Todėl noriu kreiptis į savo kolegas ir paklausti, ar ir toliau leisime, kad asmeninės ambicijos, ryšiai ir pažintys gramzdintų miškų ūkio laivą? Sprendimus turi priimti politikai, tačiau tik remdamiesi ekspertų rekomendacijomis", - ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė K. Trečiokas.