Miško siaubūnų nesustabdo nei statomos kliūtys, nei baudos

Kiekvieną pavasarį atšilus orams atgyja ir keturračių vairuotojų keliamos problemos. Ekstremalai vairuotojai dažnai pasuka į miškus, kur pridaro daugybę žalos keldami triukšmą ir negrįžtamai sudarkydami miško paklotę. GRYNAS.lt domisi, kokiais būdais su šia problema bus kovojama šiemet.

Įvairiuose interneto diskusijų forumuose keturratininkų bendruomenė yra ganėtinai susiskaldžiusi: viena pusė palaiko aplinkosaugininkus ir supranta, kodėl negalima važiuoti ten, kur panorėjai, o likusioji dalis piktinasi draudimais ir nenori jų paisyti.

„Mane pyktis ima skaitant tokias nesąmones, kad keturračiai niokoja gamtą. Šitokius miškus, šimtamečius medžius pjauna, paukščių lizdus naikina, o jie, matai, problemą randa dėl keturračių, miško paklotės ardymo ir t.t. Nesąmonė“, - rašė diskusijų dalyvis. 

Tačiau kitas keturračio savininkas laikėsi priešingos pozicijos. Jo nuomone, valstybės saugomose teritorijose jokiu būdu negalima važinėti šiomis transporto priemonėmis. „Turėkime savigarbos. Juk netgi piliakalniai išdarkomi. Nedarykime sau gėdos. Juk regioniniai parkai ir įkurti tam, kad juose kažkas saugoma. Reikia tai suprasti. Taip naikiname gražiausias Lietuvos vietas. Kokį vaizdą randa atvažiavę poilsiautojai", - piktinosi vyras.

Viena svarbi problema yra triukšmas. Šiuo metu atbunda gyvūnija: vieniems vestuvių metas, šernė jau su šerniukais vaikšto. Labiausiai kenčia paukščiai, kurie suka lizdus, peri, kai kurie paukščiukai jau ritasi Todėl triukšmas gyvūnijos pasauliui yra labai blogas reiškinys. Kita problema, kad suardoma miško paklotė.

Stanislovas Žebrauskas

Pasitelkia visas įmanomas kovos priemones

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė pasakojo, kad keturračių keliamos problemos paaštrėja kiekvieną sezoną.

„Pagal visus teisės aktus, keturračiai yra traktuojami kaip motorinė transporto priemonė ir su jais galima važinėti tik keliais.Tačiau dažnai keturračių mėgėjai važiuoja ne keliais, o bekele. Taip yra išvažinėjami piliakalnių šlaitai, ardoma miško paklotė. Neigiamas poveikis aplinkai yra didžiulis. Be to, kyla grėsmė ir žmonių saugumui. Esame gavę skundų iš gyventojų, kurie pasakojo, kad kai miške grybauji ar uogauji, vos ne ant galvos užlekia keturratis“, - pasakojo A. Tamošiūnė.

Anot pašnekovės, kovoti su nedrausmingais vairuotojais nėra lengva. Kaip bebūtų, tam pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. O šiemet tam bus skiriamas didelis dėmesys: „Mes bandysime taikyti įvairias apsaugos priemones: statysime užtvarus, akmenis, informacinius ženklus. Taip pat griežtai taikysime ir baudas. Bendradarbiausime su policija. Visgi sunkumų kyla, kadangi vairuotojai būna su šalmais, o tų vairuotojų, kurie važinėja bekele, keturračiai dažniausiai būna be valstybinių numerių, transporto priemonės neregistruotos.“

Pasak geografės, dažniausiai karjeruose įrenginėjamos specialios keturračių trasos. Ten vyksta įvairios motokroso varžybos. Tačiau azartiškiems vairuotojams jos nėra patrauklios: „Bet vairuotojams trasoje tuo pačiu ratu važiuoti nėra įdomu. Todėl jie stengiasi važiuoti bekele. Jeigu yra miško keliai, kur yra dvi vėžės, nieko nesakome. Tegul važinėja. Bet kai pradeda važinėti miškais, laukais ir pelkėmis, tai yra problema. Visi žmonės turėtų pagalvoti apie gamtą. Juk galbūt pravažiuodami mišku jie sunaikina saugomą augalą ar gyvūnų buveinę.“

Įtaria vagiant miško medieną

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pateikė pavyzdžių, kurie įrodo, kokią žalą miškuose padaro keturračių vairuotojai.

„Keturračių žala miškuose yra didelė. Viena svarbi problema yra triukšmas. Šiuo metu atbunda gyvūnija: vieniems vestuvių metas, šernė jau su šerniukais vaikšto. Labiausiai kenčia paukščiai, kurie suka lizdus, peri, kai kurie paukščiukai jau ritasi. Todėl triukšmas gyvūnijos pasauliui yra labai blogas reiškinys. Kita problema, kad suardoma miško paklotė, keturratininkai yra ekstremalai, nori per kokį griovį pervažiuoti, kur nepravažiuoja kiti, ir taip yra subjaurojama paklotė. O ji ilgą laiką po to neatsigauna“, - sakė S. Žebrauskas.

Keturračių vairuotojus pagauti ir identifikuoti yra beveik neįmanoma. Bendradarbiaujame su policija, tačiau vairuotojai būna su šalmais, o tų vairuotojų, kurie važinėja bekele, keturračiai dažniausiai būna be valstybinių numerių, transporto priemonės neregistruotos. Todėl jų identifikuoti, jeigu nepagauni vietoje, neįmanoma, o sugauti vejantis automobiliu yra labai sunku.

Agnė Tamošiūnė

Specialistas teigė, kad kai kurie keturratininkai netgi užsiėmė vagystėmis: „Pavyzdžiui, Marijampolės miškų urėdija yra suderinusi su savivaldybe ir pastačiusi užtvarus. To reikėjo, nes buvo prasidėjusios medienos vagystės. Kai kurie keturratininkai įsigudrinę prisikabindavo priekabėlę ir vogdavo malkas, o po to jas kažkam jas parduodavo. Kitas pavyzdys. Šalčininkų miškų urėdijoje yra kurtinių tuokvietės, tačiau keturračių buvo net iki jų prisibrauta. Kai tas paukštis „tuokiasi“ jis net žmogaus bijo, o ką kalbėti apie keturračių triukšmą.“

Vis dėto pašnekovas pripažino, kad nubausti tokius vairuotojus yra sudėtinga. Nepaisant to, miškininkai šiais metais tam skirs prioritetą ir dažniau lankysis keturratininkų pamėgtose vietose.

Baudos nemažos

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, transporto priemonėms draudžiama važiuoti skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. Važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams.

Be to, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos teisės aktuose numatyti reikalavimai. Saugomose teritorijose važinėjimą papildomai reglamentuoja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Pagal šiuos aktus draudžiama ne keliuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 144 eurų. O neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jeigu dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta – užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Be to, už saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimą ar suniokojimą gali būti numatoma ir baudžiamoji atsakomybė.