Lietuvoje netyla diskusijos dėl agresyvių veislių sąrašo ir apribojimų, kurie turėtų būti skirti agresyvių veislių šunis auginantiems šeimininkams. Tiesą sakant, aktualijomis nedaug atsiliekame nuo kitų šalių, nes, pavyzdžiui, Merilendo (JAV valstija) apeliacinis teismas neseniai pripažino pitbulių ir jų mišrūnų šunis kaip „iš prigimties pavojingus“. Tai sukėlė gyvūnų gerovės organizacijų bei kai kurių šunų augintojų pasipiktinimą. JAV mokslininkai pradėjo tyrimus kuriais siekiama išsiaiškinti, ar šunų genuose iš tiesų gali būti užkoduotas agresyvumas, praneša tinklalapis discovery.com.
„Iš prigimties pavojingas“ reikštų, jog šuo jau gimsta su tam tikrais genais, lemiančiais jo piktumą, agresyvumą. Mokslininkai nėra linkę palaikyti tokio aiškinimo.
Aršūs mažiausieji
Pavyzdžiui Pensilvanijos universitete atliktas šunų tyrimas parodė, jog pirmąsias tris pozicijas tarp dažniausiai žmonėms kandančių šunų užima daug mažesnių veislių atstovai: taksai, Či hua hua ir Džeko Raselo terjerai.
Tačiau kodėl žiniasklaidos praešimuose vietoj šių mažylių mirga pitbulių ir panašių šunų veislių pavadinimai? Pranešama, kad žmogų sužalojo arba netgi mirtinai sukandžioj pitbulio ar panašių agresyviomis laikomų veislių šunys?
Jie ne visuomet turėjo tokią prastą reputaciją. XX amžiaus pirmojoje pusėje šie šunys buvo labai madingi ir gan populiarūs kaip „šeimos draugai“. Tuo metu JAV netgi buvo kuriamas linksmas serialas „Mažasis nenaudėlis“, kuriame su vaikais filmavosi būtent pitbulių veislės šuo. Ar šių šunų elgesys per kelis dešimtmečius pasikeitė?
Tiesą sakant, taip, tačiau ne be žmonių įsikišimo.
Šunis erzina kiti šunys, mažiau - žmonės
„Veisiant šunis įmanoma suteikti ar panaikinti kai kuriuos veislės bruožus. Kai kurie šios veislės šunys yra tyčia veisiami kovoms“, - teigė veterinarė bei San Francisko prieš smurtą prieš gyvūnus kovojančios organizacijos atstovė Jeniffer Scarlett.
Tačiau ji teigė, jog tyrimai atlikti su lapėmis parodė, kad tam tikri elgesio pokyčiai gali pasireikšti tik antroje ar trečioje kartoje.
Visgi tokiu būdu veisiami pitbuliai bus agresyviai nusiteikę prieš šunis, nebūtinai prieš žmones.
„Juk kovos ringe žmonės patys bėga atverti šuns nasrų, - teigia su Merilendo teismo sprendimu nesutinkanti moteris. - Daugybė tokios veislės šunų JAV yra gerai ištreniruoti, socialūs ir niekuomet nėra niekam įkandę ar kitaip nuskriaudę.“
Ji įsitikinusi, jog kiekvienos veislės šuns agresija gali būti valdoma. Šiek tiek agresijos yra kiekvieno šuns prigimtyje, tačiau tam ir skirtos paklusnumo treniruotės.
„Ar bet koks šuo gali bėgioti parke be pavadėlio? Ne“,- priminė J. Scarlett.
Prie agresyviųjų greit priskirsime ir vokiečių aviganius?
Taigi akys krypsta į šunų šeimininkus, o čia, veterinarų bei mokslininkų nuomone, ir slypi problema.
J. Scarlett teigia, jog netrukus pasaulį pasieks tyrimas, kuriame bus išaiškinta ar skirtingų rajonų, miesto dalių gyventojai turi skirtingą riziką būti užpulti šuns.
Veterinarų skaičiavimais, daugiausia liūdnų įvykių įvyksta namuose, tais atvejais, kai šeimininkas augina mažą pitbulio, rotveilerio, mastifo šuniuką ir kartu – kokį nors kitą šunį. Be priežiūros palikti augintiniai neretai susipjauna.
Organizacijos kovojančios prieš smurtą prieš gyvūnus atstovė Jennifer Lu teigia, jog tuomet, kai pitbuliai įgavo prastą reputaciją – prieš kelis dešimtmečius - Vokiečių aviganių bei dobermanų veisėjai ėmė skatinti būtent šių veislių šunų agresiją. Kodėl? Jie reagavo į gyventojų paklausą.
Geidžiamiausias - obuolgalvis Či hua hua
J. Lu atskleidžia, jog šunų veisėjai, siekdami daugiau pelno tenkina kartais ir į iškreiptus klientų prašymus. Kai kuriems amerikiečiams neužtenka tiesiog šuns. Jis turi būti kažkuo išskrtinis. Pavyzdžiui paskutiniu metu Amerikoje itin populiarūs Či hua hua šuneliai su obuolio formos galvomis.
„Žmonės nesuvokia, jog veisėjai naudojasi genetiniu defektu. Tokių šunų dauginimas lemia apsigimimus, kai šuns kaukolėje lieka nesuaugęs kaulas, kitaip tariant, kaukolė lieka atvira“, - apie galimas veisimo bandymų pasekmes kalba Jennifer Lu.
Būtent dėl šios priežasties pitbuliai ir Či hua hua yra tos veislės, kurioms šiuo metu dažniausiai taikoma eutanazija JAV.
Betsy McFarland, Humaniškos visuomenės JAV viceprezidentė baiminasi, jog po tokio Merilendo teismo nutarimo kils problemų šeimininkams, kurie nuomojasi butus ir augina pitbulius ar kitus agresyviems priskirtus šunis. Prognozuojama, jog šie šunys papildys ir taip nuo keturkojų neužsiveriančias prieglaudas.
„Tai – svarbus sprendimas, todėl jis turėtų būti pagrįstas visais įmanomais moksliniais darbais, ekspertų išvadomis, remtis faktais, o ne emocijomis“, - teigia B. McFarland.