Namas ant tvenkinio kranto, kuris profesoriui kainavo vos 4000 litų

Matyt, kiekvienas svajojame apie kokią nors, kad ir mažytę sodybą gražiame gamtos kampelyje. Apie ją svajoja ir universitetų profesoriai, tačiau nei jie, nei dauguma gyventojų negali sau leisti kelių šimtų kvadratų būsto ant vandens telkinio kranto. Tačiau ar tikrai reikia tokio dydžio sodybos? Maži namukai taip pat suteikia galimybę pailsėti gamtoje, tačiau akivaizdu, jog jų statyba arba tiesiog atvežimas ir pastatymas sklype gamtai daro mažiau žalos.

Vienas Niujorko profesorius jaučiasi pakankamai laimingas už mažiau nei 1600 dolerių (apie 4000 litų), pasistatęs savo žemėje mobilią trobelę, kurią meistraujant didelė dalis medžiagų buvo panaudotos antrą kartą. Pats būsto statytojas tokį namuką vadina modernia lūšna.

Profesorius iš pradžių norėjo įsigyti hikšą - namelį ant ratų, kiek įstrižu stogu. Tačiau vėliau nuspręsta, kad ją bus sudėtinga ištempti iš sklypo, užėjus rudens darganai, kai sklypo žemė virs klampyne. Todėl meistras surentė pusiau mobilų namelį su ratukais vienoje pusėje.

Šiame būste profesorius gali nakvoti, studijuoti, vakarieniauti, gerti kavą, stebėdamas į už miško besislepiančią saulę. Būtent tokiam tikslui jis namuką ir užsisakė. Statinys nuvežtas į profesoriui priklausantį sklypą Niu Džersyje, šalia tvenkinio.

Citata

Mediena pagrindinėms statinio konstrukcijoms buvo pirkta, tačiau namuko galinė siena, kuri mirga įvairiomis spalvomis ir netgi užrašais, sukalta iš statybose jau naudotų lentų likučių. Tai - jau statytojo skiriamuoju bruožu tapęs dekoro elementas, pats D. Diedricksenas tokią sieną vadina „laukine siena“.

Šį darbą atlikti pasamdytas nagingas vyrukas – Derekas Diedricksenas sutiko su GRYNAS.lt skaitytojais pasidalinti savo darbo nutraukomis. Jis skaičiuoja, jog medžiagos, atmetus kainą už darbą, tekainavo 400 dolerių (apie 1000 litų).

Sienos virto grindimis, makaronų indas - šviestuvu

Vyras rašo savo blogą relaxshacks.blogspot.com, kuriame dalinasi savo kūriniais ir kvietimais į įvairias mažų namų statybos dirbtuves. Meistras jau yra išleidęs ir knygą, kokiu būdu tokius namukus statyti patiems.

Portalas inhabitat.com rašo, jog namelis yra 1,5 metro pločio ir kiek daugiau nei 2 metrų ilgio. Čia gali gana patogiai išsimiegoti du asmenys.

Mediena pagrindinėms statinio konstrukcijoms buvo pirkta, tačiau namuko galinė siena, kuri mirga įvairiomis spalvomis ir netgi užrašais, sukalta iš statybose naudotų lentų likučių. Tai - jau statytojo skiriamuoju bruožu tapęs dekoro elementas, pats D. Diedricksenas tokią sieną vadina „laukine siena“. Langas - rastas gatvėje tarp statybinių atliekų.

Stogo dangai buvo panaudota amerikietiška bituminė danga „Ondura“, kurią statytojas giria dėl ilgalaikiškumo ir patvarumo.

Namelio grindims panaudota poliuretano medžiaga, medienos imitacija. Šia medžiaga anksčiau buvo iškalta pusė kambario sienos.
Grindis taip pat pagyvina kelios spalvingos pagalvėlės, o vietoje šviestuvo D. Diedricksenas turguje įsigijo ir perdirbo spagečiams skirtą indą. Šis „šviestuvas“ statytojui tekainavo vieną dolerį.

Visas namelio priekis ir durys padengtos stogo dangai skirta permatoma polikarbonato danga. Pirmiausia tai didina erdvės pojūtį, gerina būsto ventiliaciją ir leidžia pajusti, jog esi gamtoje.

Negana to, visa priekinė siena gali atsidaryti, tuomet galima iškarti kojas per namelio kraštą ir gėrėtis miško vaizdais ir kvapais.

Šiame trumpame vaizdo įraše D. Diedricksenas pats reklamuoja savo sumeistrautą būstą: