Šios medžiagos gamintojai kviečia susipažinti su nedideliu demonstraciniu namo projektu, kurio sienos yra pripildomos grybiena ir žemės ūkio atliekų mišiniu. Panašiu principu konstruojamas ir namo stogas. Grybų mišinys tiesiamas į pušies klojinius ir suformuoja izoliuotą plokštę.
Tokia technologija, kaip pabrėžia gamintojai, yra itin ekologiška – nedegi, netoksiška, be to, grybų mišinys namui suteikia gerą garso izoliaciją. Namo dizainas turėtų patikti mažų namų mylėtojams, nes būtent tokia grybų, kaip statybinės medžiagos, technologija taikoma mažų gabaritų nameliams.
Tokių namų kritikai pabrėžia, kad „grybeliniai namai“ turi rimtų trūkumų, ypač kai kalbama apie drėgmės kaupimąsi sienos viduje. Namo sienos turi „kvėpuoti“, o ši problema grybeliniame name lieka neišspręsta. Nors namo gamintojai teigia, kad namo konstrukcijose beveik visai nenaudoja plastiko, šį keičia kitomis medžiagomis, kurios apibūdinamos kaip „agresyvios ir turinčios didelį tankį“.
Skeptikai taip pat nepamiršta pridurti, kad tokie namai vis dar tebėra eksperimentiniai, todėl lieka neaišku, kaip būtų sprendžiama situacija, jei grybų mišiniu užpildytas namo stogas ar sienos įgriūtų – ar dėl to būtų galima kaltinti statybinę grybų medžiagą, ar pačią namo konstrukciją?
Apie „grybelinių namų“ statybinę medžiagą ir jos konstrukcijos ypatumus galite pasižiūrėti šiame vaizdo reportaže:
Besidomintiems nauja technologija, daugiau informacijos galima rasti čia:
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)