Pasaulio dviračių sostine vadinamoje Kopenhagoje dviračių grūstys ėmė bauginti dviratininkus, perspėjo vietos dviratininkų federacija bei turizmo organizacijos.
Tyrimais paremta populiarioji nuomonė tokia, kad kuo daugiau mieste dviratininkų, tuo saugesni keliai tampa visiems, rašo britų „The Guardian“. Tačiau Danijos sostinėje Kopenhagoje, kur į darbą ir mokyklas mina daugiau nei trečdalis gyventojų, susirūpinę balsai ėmė sklisti ir iš pačių dviratininkų tarpo.
Anot Danijos dviratininkų federacijos ir oficialios danų turizmo organizacijos „Wonderful Copenhagen“, sėkmė skatinant gyventojus sėsti ant dviračio ėmė kurti pavojingą, bauginamą ir nemalonią aplinką.
„Kopenhagoje mes turime gana nepaprastų problemų dėl dviračių grūsčių. Aš nebeimu savo vaikų važiuoti dviračiais intensyvaus eismo valandomis. Tai pernelyg pavojinga ir baisu. Aš tiesiog negaliu rizikuoti“, - teigė „Wonderful Copenhagen“ atstovė Aneh Hajdu.
Anot jos, dviračių takuose gausėjant dviratininkų, jų elgesys ima prastėti ir vis dažniau įsiplieskia konfliktai. „Vietiniai lekia pro užsieniečius, kurie dažnai savimi nepasitiki ir juda lėtai. Vietiniai praranda kantrybę ir tampa grėsmingesni“, - aiškino ji.
Kad Kopenhagai reikia vis daugiau išteklių aptarnauti dviratininkams, akivaizdu aikštelėse, kur dviračiai paliekami - vietos jose rasti beveik neįmanoma.
Fritsas Bredalas iš danų dviratininkų federacijos nurodo, kad rimtų avarijų, kuriose dalyvavo dviratininkai, skaičius per pastaruosius keletą metų dramatiškai sumažėjo, o jose žuvusiųjų skaičius - visų laikų mažiausias. Tačiau jis teigia bijantis, kad padėtis neapsiverstų.
„Intensyvaus eismo valandomis, dėl vietos dviračių take kovoja neįtikėtinas skaičius dviratininkų - takai tampa užkimšti. Kai jų daugėja ir tenka kovoti dėl erdvės, dviratininkai tampa agresyvesni ir mažiau paiso taisyklių. Aš vis dažniau matau žmones, kurie sau ir kitiems sukuria pavojingas situacijas“, - teigė jis.
F. Bredalo teigimu, toks elgesys kenkia dviratininkų organizacijų bandymams įtikinti valdžią platinti dviračių takus, tankinti jų tinklą bei įrengti kelių aukštų aikšteles dviračiams palikti.
„Toks elgesys reiškia, jog politikai sako - ir tai normalu - kad prieš tai, kai jie mums duos daugiau dviračių takų, turime priversti dviratininkus elgtis padoriai“, - kalbėjo jis.
Kitus dviračių šalininkus tokie pareiškimai, nors ir nepaneigiami, erzina. Mikaelis Colville'is Andersenas, neoficialus danų dviračių „ambasadorius“, rašantis populiarius interneto dienoraščius, sako bijantis, kad panašios baimės gali sunaikinti dviratininkams draugišką atmosferą, kuriai sukurti prireikė tiek pastangų.
„Tiesa, kad važiavimas dviračiu Kopenhagoje intensyvaus eismo metu nėra silpnavaliams: reikia koncentracijos ir, teisybė, platesnių takų. Bet tai nėra taip pavojinga, kaip norėtų sakyti dviratininkų federacija. Statistika rodo, kad [Kopenhagoje] saugiau nei Amsterdame“, - kalbėjo jis.
„Danijos dviratininkų federacija bando gauti daugiau ir geresnių dviračių takų, sakydama, kad pavojinga važinėti taip, kaip yra dabar. Tačiau sakyti žmonėms, kad dviračiu važiuoti pavojinga, yra tarsi kišti sau pačiam koją. Jiems reikia galvoti apie važiavimą dviračiu kaip apie bet kokį kitą produktą, kurį nori parduoti. Tai reiškia, jog reikia pabrėžti pozityvius aspektus“, - teigė M. Colville'is Andersenas.
Kaip tokį pozityvų argumentą jis nurodo Europos dviratininkų federacijos tyrimą, kuriame teigiama, jog „Yra ne vieno miesto pavyzdys, kur pastebimas dviratininkų pagausėjimas lėmė mažesnį bendrą avarijų, kuriose dalyvavo dviratininkai, skaičių. Dėl teigiamo poveikio sveikatai, kurį daro fizinis aktyvumas, važiavimas dviračiu dviratininkui bet kuriuo atveju yra naudingas“.