Naujas mokestis, kurio gudručiai nemokės

Nuo pirmos 2016-ųjų metų dienos visi šunys, katės ir šeškai turės būti sužymėti specialiomis mikroschemomis, tačiau tai nereiškia, kad tuomet savivaldybės surinks daugiau pinigų iš augintinių šeimininkų. Rinkliavą ir toliau mokės tik pareigingiausi žmonės, kurie kaip ir dabar už savo sumokėtas lėšas vargu ar gaus kokią nors paslaugą. GRYNAS.lt aiškinosi, kaip ruošiamasi naujos tvarkos įvedimui.

Įstatymas mokėti rinkliavą nenumato

2012 metais Seimui priėmus Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimus, nutarta 2016 metais sukurti vieningą sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie savivaldybėje užregistruotus naminius gyvūnus. Todėl visiems šeimininkams teks specialiomis mikroschemomis sužymėti savo augintinius.

Tiek gyvūnų globos organizacijos, tiek veterinarai laikosi pozicijos, kad taip bus paprasčiau surasti pasimetusius augintinius. Be to, būtent 2016-aisiais turėtų paaiškėti, kiek Lietuvoje iš viso yra kačių, šunų ir šeškų. Dabar to nustatyti nepavyksta, kadangi savivaldybėse savo augintinius registruoja tik patys pareigingiausi žmonės.

Kaip bebūtų, padėtis vargu ar pasikeis ir 2016 metais, kai gyvūnų žymėjimas bus privalomas. Specialaus registro duomenys savivaldybėms bus neprieinami ir nustatytą rinkliavą ir toliau mokės tik pareigingiausieji.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis GRYNAS.lt teigė, kad nuo 2016 metų visi Lietuvos gyvūnai turi būti ženklinami. Tada turėtų atsirasti augintinių registras, į kurį bus suvedami duomenys apie paženklintus naminius gyvūnus.

Tačiau, nepaisant to, pačios savivaldybės ir toliau nustatinės ir rinks rinkliavas: „Leidžiamų laikyti gyvūnų skaičių nustato pačios savivaldybės. Tai numatyta jų patvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse. Rinkliavos taip pat lieka savivaldybių kompetencija. O nuo 2016 metų atsiranda prievolė gyvūnus ženklinti mikroschemomis. Tačiau ir dabar gyvūnus šeimininkai savanoriškai gali žymėti. To reikia būtinai, jei gyvūnas vežamas į užsienį. Tai daro privatūs veterinarijos gydytojai,“ - aiškino Giedrius Blekaitis.

Vilniuje – beveik 10 tūkst. naminių gyvūnų

Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės registre yra 9859 gyvūnai: 8415 šunys ir 1533 katės. Turbūt nė nereikia sakyti, jog šis skaičius - gerokai mažesnis už realų Vilniaus mieste laikomų keturkojų skaičių. Per metus už šiuos gyvūnus iš daugiabučių gyventojų surenkama maždaug 300 tūkst. litų.

B. Kymantaitė

Nėra taip, kad jei žmogus suženklino savo gyvūną, iš karto tenka mokėti rinkliavą. Veterinarijos gydytojas jokių duomenų savivaldybei neperduoda. Žmogus turi pats nuspręsti, ar nori vykdyti reikalavimą ir mokėti rinkliavą.

Anot savivaldybės atstovės Sandros Trinkūnaitės – Rimkienės, lėšos iš rinkliavos už gyvūnus patenka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą ir naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti. Pavyzdžiui, 2013 metais pinigų skirta bendrovės „Grinda“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos išlaikymui (benamių gyvūnų gaudymui, karantinui, priežiūrai ir t. t.).

Be to, teritorijų priežiūros įmonės, tvarkydamos priskirtas teritorijas, atlieka ir aikštelių šunims vedžioti valymo, šiukšlių rinkimo, šienavimo bei šunų ekskrementams rinkti skirtų dėžučių valymo paslaugas, jei reikia, remontuoja esamas dėžes bei įrengia naujas (vidutiniškai įrengiama apie 10 dėžių per metus).

Vienkartinis gyvūno įregistravimo mokestis Vilniuje siekia 40 litų, o mėnesinė rinkliava už naminį gyvūną – nuo 2 iki 60 litų.

Už surinktas lėšas surankiojami briedžiai ir ruoniai

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė teigė, kad norint užregistruoti šunį reikia sumokėti 10 litų, katę – 5 litus. Toliau daugiabučio gyventojas už šunį kiekvieną mėnesį turi mokėti po 5, už katę – po 3 litus.

Pasak pašnekovės, šiemet iš viso registruota 50 šunų, kačių daugiabučių gyventojai oficialiai neįsigijo apskritai. Iš viso nuo 2002 metų registruoti 5386 gyvūnai. Iš jų 4545 yra šunys.

Pasidomėjus, kas daroma su nedrausmingais šeimininkais, kurie išsisukinėja nuo gyvūno registracijos, pašnekovė pripažino, kad ne visi laikosi nustatytos tvarkos. O tiems, kurie pričiumpami, gali būti skiriamas įspėjimas arba 200 litų siekianti bauda.

Kur savivaldybė deda iš gyventojų surinktus pinigus? Anot L. Jūrevičienės, už tuos pinigus gaudomi ir prižiūrimi beglobiai gyvūnai, taip pat atliekama daug kitų darbų: „Nuo kelių renkami partrenkti gyvūnai. Taip pat už tuos pinigus surenkami jūros į krantą išmesti ruoniai. Ir su briedžiais turime problemų. Yra pastovūs migracijos keliai, kuriais jie keliauja ir kur juos partrenkia mašinos. Ypatingai ši tendencija jaučiama Giruliuose ir Melnragėje. Taigi pinigus išleidžiame liūdnoms reikmėms. Taip pat aptarnaujame ekskrementų dėžes. Be to, yra keturios dresūros aikštelės,“ - dėstė L. Jūrevičienė.

Kauniečiai moka litą už katę, du litus – už šunį

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Jolanta Miliauskienė savo ruožtu teigė, kad iš gyvūnų šeimininkų surenkami pinigai patenka į bendrą savivaldybės biudžetą. O iš jo tam tikra pinigų suma skiriama beglobių gyvūnų priežiūrai.

„Paslaugą perkame iš įmonės „Nuaras“. Ji gaudo ir prižiūri beglobius gyvūnus. Taip pat pinigų reikia gatvėse numuštų gyvūnų surinkimui. Taip pat pinigų gali būti skiriama ir dresūros aikštelių įrengimui. Tačiau paskutiniais metais tam pinigų skirta nebuvo“, - pripažino J. Miliauskienė, pridūrusi, kad savo augintinius užregistravę žmonės per mėnesį turi mokėti vieną litą už katę ir du litus už šunį.

Žymėjimo kaina – nuo 80 iki 120 litų

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė turi duomenų, kad neoficialiai Lietuvoje gali būti apie pusė milijono šunų ir apie 300 tūkst. kačių. Tačiau tikslios populiacijos, anot jos, nustatyti neįmanoma. Tai bus galima sužinoti tuomet, kai įsigalės privalomas kačių ir šunų ženklinimas.

L. Jūrevičienė

Nuo kelių renkami partrenkti gyvūnai. Taip pat už tuos pinigus surenkami jūros į krantą išmesti ruoniai. Ir su briedžiais turime problemų. Yra pastovūs migracijos keliai, kuriais jie keliauja ir kur juos partrenkia mašinos. Ypatingai ši tendencija jaučiama Giruliuose ir Melnragėje. Taigi pinigus išleidžiame liūdnoms išlaidoms.

Tačiau ji aiškino, kad savanoriškai gyvūnus ženklinančių šeimininkų nėra daug.

„Nežinau, kaip jie bus motyvuoti tai daryti nuo 2016 metų. Šiaip gyvūnai turėtų jau būti suregistruoti iki 2016 metų. Tačiau dabar tai daroma laisva valia. Apskritai už šio reikalavimo nevykdymą grės baudos ir taip pat bus numatytas gyvūno konfiskavimas. Galiausiai ši sistema padės spręsti benamių kačių ir šunų problemą“, - tikino pašnekovė.

Anot jos, gyvūno žymėjimas kainuoja nuo 80 iki 120 litų. Tačiau B. Kymantaitė atskleidė, kad neretai vykdomos įvairios akcijos, nuolaidos ir leidžiama gyvūną užregistruoti pigiau.

Visgi čia pat ji pridėjo, kad ženklinimo negalima lyginti su rinkliavos mokėjimu: „Nėra taip, kad jei žmogus suženklino savo gyvūną, iš karto tenka mokėti rinkliavą. Veterinarijos gydytojas jokių duomenų savivaldybei neperduoda. Žmogus turi pats nuspręsti, ar nori vykdyti reikalavimą ir mokėti rinkliavą,“ - paaiškino Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos asociacijos vadovė.

GRYNAS.lt primena, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui konstatavus, kad sostinės gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, jog šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, augintinių savininkai pradėjo reikalauti, kad savivaldybės nustotų rinkti rinkliavas.

Jų teigimu, mokėti pinigus nėra už ką, kadangi savivaldybės nieko nedaro, kad už surinktus pinigus mokėtojai gautų papildomų paslaugų.