Viešas Pajūrio regioninio parko (PRP) ribų ir tvarkymo planų projekto svarstymas sulaukė neregėto susidomėjimo. Į PRP lankytojų centrą susirinko beveik šimtas Karklės ir Kalotės kaimų gyventojų, kurie būgštauja, kad patvirtinus šį dokumentą jų sodybos taip pat bus įrašytos į nelegalių statinių sąrašą. Tačiau PRP atstovai ramina, kad žmonės bijo be reikalo. Esą nelegalių statybų parke nėra, o statybos draudžiamos tik dviejose vietose: Girulių miške ir Kalotės ežero pakrantėse.
Nenori Neringos istorijos
Su naujuoju dokumentu susipažinę kai kurie kalotiškiai nustėro: siūlomame patvirtinti dokumente jų turimas sklypas staiga tapo mišku, kuriame nebegali būti prieš dešimtmetį pastatytos sodybos.
N. Gendvilienė
Dvi savaites keliais aplink ežerą šliaužiojo, vertybių ieškojo. Nerado. Tačiau vis tiek aiškina, kad čia gali įskurti jūrinis erelis.
„Lietuviai vejami nuo savo žemės. Daroma viskas, kad mes emigruotume“, - piktinosi Kalotėje sklypą turintis Ruslanas Riepšas.
Gyventojai bijo, kad gali pasikartoti Neringos istorija, kai turint visus reikiamus leidimus statyboms atsiradę pastatai buvo nugriauti arba bus griaunami artimiausiu metu.
Pavertė draustiniu
Netoli Kalotės ežero sodybą pasistačiusi ir didelį žemės ūkio paskirties sklypą valdanti Nina Gendvilienė aiškino, kad jai nesuprantamas aplinkosaugininkų siekis anksčiau tankiai apgyvendintą teritoriją paversti draustiniu ir jame uždrausti bet kokias statybas.
„Mes gavome archyvinius dokumentus, pagal kuriuos matyti, kad prieš karą ežero pakrantė buvo tankiai apgyvendinta. Iki šiol išlikusi drenažo ir kanalų sistema. Visą tai reikėtų atnaujinti ir būtų galima paežerę paversti rekreacine vieta. Tačiau kažkas sugalvojo visas pakrantes paversti botaniniu-zoologiniu draustiniu ir nebeleidžia mums laisvai disponuoti savo žeme. Dvi savaites keliais aplink ežerą šliaužiojo, vertybių ieškojo. Nerado. Tačiau vis tiek aiškina, kad čia gali įskurti jūrinis erelis. Gal ir gali, bet iki šiol neįsikūrė. Kol vyras dirbo žemę, tol viskas buvo gerai. Bet jau tuoj pensija, norėtume tą plotą sklypeliais padalinti. Pardavę grąžintume paskolą bankui. Tačiau kažkam geriau, kad bankrutuotume ir viską pusvelčiui parduotume“, - piktinosi N. Gendvilienė.
Erlandas Paplauskis
Čia greičiausiai suveikė pavydo mechanizmas. Kai buvo dalijami sklypai visi ėmė ir neburbėjo. Nors jau tuomet visi žinojo, kad čia taikomi griežtesni reikalavimai, yra įvairių apribojimų. Sužinojo, kad kaimynas už sklypą gavo milijoną, o tada kodėl aš negalėčiau?
„Tame plane tikrai yra padaryta klaidų. Palyginti su dabar veikiančiu ir tebegaliojančiu planu, pakeistos kai kurių žemės savininkų galimybės. Kai kur sodybos jau stovi ar dar tik statomos, o pagal naująjį planą parodyta, kad jos turės būti paverstos mišku arba ariamais laukais“, – dėstė gyventojų atstovas Arvydas Urbis.
Esą, kur dar ne taip seniai buvo galima statyti sodybas, šiandien šita galimybė naujuoju planu panaikinama.
Nieko negriaus
Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko (PRP) atstovai aiškina, kad nieko griauti nesiūloma. Savininkams tiesiog rekomenduojama dalį sklypo apsodinti želdiniais.
„Nelegalių statinių mūsų parke nėra. Kalotėje stovi vienas namas, kurio projektą reikėtų pakoreguoti, nes jis neatitinka PRP statomiems namams keliamų reikalavimų. Tačiau griauti jo niekas nesiūlo. Be to, net ir žemės ūkio paskirties sklypuose niekas nedraudžia pasistatyti po
vieną gyvenamąjį namą. Bet čia greičiausiai suveikė pavydo mechanizmas. Kai buvo dalijami sklypai visi ėmė ir neburbėjo. Nors jau tuomet visi žinojo, kad čia taikomi griežtesni reikalavimai, yra įvairių apribojimų. Sužinojo, kad kaimynas už sklypą gavo milijoną, o tada kodėl aš negalėčiau? Štai ir kilo triukšmas“, - aiškino PRP vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.
Šio plano užsakovės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, atstovai tvirtina, kad tėra tik dvi agresyviai reiškiamos pretenzijos. Tačiau esą gaunama ir kitokio pobūdžio laiškų, kuriuose piktinamasi, kad pajūrio regioniniame parke vyksta per daug statybų.
