- 25 metus gyvenate Kuršių nerijoje. Kokią ją matote vietinės gyventojos akimis, kaip norėtumėte, kad ji keistųsi?
- Savo gyvenimui pasirinkau Kuršių neriją, nes atvykau į ją dirbti su Mokslų akademijos ekspedicija. Man šita vieta kelia jausmą, kad esu už ją atsakinga. Ir gamta, ir kultūros istorija man yra be galo brangi ir įdomi, galbūt dėl to ir einu į politiką ir kitur, kad tuo, ką žinau, ką galiu, įneščiau savo įnašą. Mūsų bendruomenė yra pakankamai sudėtinga, kaip ir visose salose, bet labai veikli, gyvybinga, jautri ir tikrai nėra lengva čia dirbti, bet labai įdomu.
- Šis pavasaris Jums pokyčių metas – užimsite atsakingas Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės pareigas. Kokius tikslus ir uždavinius sau kelsite?
- Pirmiausiai turiu įsigilinti į visą darbo specifiką. Tai man bus pirmas tokio masto vadovaujantis darbas. Svarbiausia susitelkimas komandoje – vienas žmogus visiškai nieko negali padaryti. Labai noriu suartėti su visu kolektyvu, susibendrauti ir tada pasižiūrėti, ką galima nuveikti su šitais žmonėmis. Konkrečių idėjų pasakyti šiuo metu man labai sunku, nes nežinau, kokios ten yra galimybės. Bet aišku, pirmiausiai norisi priartinti Kuršių nerijos grožį ir vertybes prie žmonių, vystyti gamtinį turizmą. Tokie yra mano tikslai. Norėčiau, kad Kuršių nerijoje nebūtų tik tikslo nueiti prie jūros, kad žmonės norėtų būti gamtoje, nes esu įsitikinusi, kad nėra geresnio poilsio.
- Jūsų vizija, kaip parkas turėtų keistis per artimiausius 3-5 metus?
- Ankstesnis parko vadovas atsistatydino iš pareigų dėl esą mažos algos ir palyginti brangaus pragyvenimo. Jūsų šie iššūkiai negąsdina?
- Tikrai ne. Jam, atvažiavusiam su šeima, tikrai buvo sudėtinga, nes Kuršių nerijoje nėra galimybių išsinuomoti butą visiems metams, turi kraustytis žiemą-vasarą. Įsivaizduokite, ką tai reiškia, kai turi mažų vaikų. Niekur taip nėra, tiktai mes Kuršių nerijoje esame prie to pripratę. Manęs tokie dalykai visiškai negąsdina, nes tikrai einu ne dėl pinigų, einu daugiau dėl savo realizacijos.
Man nueiti iki Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos – kokios 5 minutės nuo namų. Tai yra didžiulis privalumas. Tuo labiau, kad aš šitą vietą labai jaučiu. Sunkiau yra iš kitur atvažiavusiam žmogui.
- Per paskutinius 8 metus Kuršių nerijos nacionaliniame parke pasikeis jau penktas vadovas. Jūsų nuomone, tokia sparti vadovų kaita buvo labiau privalumas, ar trūkumas?
- Kiekvienas vadovas yra tam tikros rūšies specialistas. Jis įneša savo indėlį. Jeigu yra geras vadovas, labai gerai, kai jis būna ilgus metus. Bet jeigu darbas „neprilimpa“, matosi, kad ne jo čia gyvenimas – tada nusprendi pasitraukti.
- Jūs pati apsispręsdama eiti ar neiti į konkursą dėl naujos darbovietės pareigų ar ilgai dvejojote?
- Dvejonių aišku, kad buvo, iš tikrųjų yra baugoka. Bet taip jau susiklostė situacija – vaikai užauginti, esu visiškai laisva, galiu atiduoti savo jėgas. Mano darbas mero pavaduotoja man davė labai daug patirties administravime. Prieš penkis metus jokiu būdu nebūčiau to dariusi, o dabar pajutau, kad galbūt aš jau ir sugebėsiu tokį darbą dirbti. Labai to tikiuosi.
- Ačiū už pokalbį.