Latvijoje mažus ungurius primenančios žuvys – nėgės kepamos, marinuojamos, rūkomos. Jos – latvių nacionalinis delikatesas. Kasmet organizuojamos net šios žuvies šventės. Teigiama, kad nėgės Latvijoje sudaro kone trečdalį sugaunamų žuvų.
Latvių žvejai jau dabar nėges iš gaudyklių traukia ir už kilogramą šviežių – 8 eurų, rūkytų – apie 20-ies eurų prašo.
Kadaise šios žuvys ir Vakarų Lietuvoje laikytos delikatesu ir kone labiausiai vertintos tarp žūklės laimikių.
Prieš kelerius metus iki kelių tonų nėgių pagaudavo ir Šventosios žvejai. Gaudykles tokiu metu jie statydavo ir Šventosios upėje, bet šį rudenį šventojiškių valtys ir gaudyklės trūnija.
„Menkes kai uždraudė, daugiau nėr ko žvejot. Be darbo, taip, sėdim. Nėgę ir tą dabar sustabdė, neleidžia žvejot. Išvis 15 kg paliko tik žvejot, anksčiau turėdavom 1,5 tonos limitą“, – sakė žvejys Robertas Daukšas.
Šventosios žvejai sako, kad aritmetika paprasta – nėges gaudė 4 įmonės, tad nustačius limitą dabar viena žvejų įmonė per metus gali sugauti apie pusketvirto kilogramo nėgių.
Aplinkos ministerija sako, kad darbo netekę žvejai galės gauti kompensacijas.
„Tai yra padaryta įvertinus vandenų būklę, kuri 15 m. jau yra prastėjanti Lietuvoje, ir įvertinus migruojančių žuvų būklę“, – sako aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
Žvejai tai vadina pasityčiojimu.
„Iš anksto 2-3 metai perpėji, kad nebebus leidžiama žvejoti, o dabar niekas nieko nesakė, priėmė sprendimą. Gaudyklės brangios“, – sakė R. Daukšas.
Šventojiškiai teigia, kad taip naikinamas ne tik jų verslas, bet ir šimtametės tradicijos ir stebisi, kad jokia kita šalis išskyrus Lietuvą nėra priėmusi panašių nėgių žvejybos ribojimų.
„Šiemet visa Latvija užkišta nėgėm, todėl kad buvo palankios sąlygos jūros pakrantėje. Rygos įlankoj mažiau pagavo dabar“, – teigė žvejys Antanas Valiukas.
Gaudydami nėges žvejai tikina žalos gamtai nedarantys, priešingai – vertingoms žuvims padedantys, nes nėgės joms kraują siurbia. Todėl bestubures nėges daugelis vampyrėmis vadina.
„Ant menkių matosi užgijusios žaizdos apvalios, grynai nėgių darbas. Lašišos tas pats“, – sako Antanas Valiukas.
Nėges daugelį metų tyrinėjantis mokslininkas Aplinkos ministerijos nustatytus naujuosius nėgių žvejybos limitus vadina politiniais ir visiškai nepagrįstais moksliškai.
„Ką gaudo latviai ir mes, tai yra ta pati populiacija, iš tos perspektyvos reiškia, kad jeigu mes uždraudžiam pas save žvejybą, ta pati populiacija, tie patys ištekliai tiesiog gaudomi už sienos“, – tikino Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas Staponkus.
Aplinkos ministerija ir neslepia, kad taip nori skatinti mėgėjišką žvejybą.
„Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi, kad siekiant apsaugoti vidaus vandenyse Lietuvos ir Baltijos jūros priekrantėje migruojančias žuvis ir vandenų būklę, riboti verslinę žvejybą tuose vandenyse“, – sako aplinkos ministro patarėja A. Žilinskienė.
Mokslininkas įsitikinęs, kad nėgių ištekliams nekenktų jeigu ir lietuviai, ir latviai pagautų net po 30 tonų nėgių.
„Jos yra gan atsparios žvejybos poveikiui panašu. 15 kg yra 15 kg, tai tikriausiai yra ministerijos sprendimas, manau, žvejai jį ginčys, nes pas mus aiškiai apibrėžta, kad turi būti reglamentuota žvejyba remiantis moksliniais tyrimais“, – mokslininkas R. Staponkus.
Šventosios žvejai sako, kad uždraudus gaudyti kone visas žuvis dabar jiems telieka žiobriai ir stintos, trumpam pasirodančios žiemą.
Visą reportažą rasite LNK portale: