Kiekvienas turtas ar investicija reikalauja priežiūros. Ne išimtis ir miškai. Neprižiūrimi, apleisti ir pamiršti savininkų miškai gali tapti kinivarpų sugraužtais stabarais, ugnies nuniokota laukyme ar neprivažiuojamomis vietovėmis. Norint to išvengti, privatų mišką reikia ne tik nuolat aplankyti, bet ir juo pasirūpinti. O tai padaryti gali padėti ir finansinė parama iš jau minėtos Lietuvos kaimo plėtros programos.
Turėtų suskubti
Įvairius žaliojo turto valdymo būdus miškų savininkams siūlančios sistemos branginu.lt direktorius Žilvinas Juzėnas pasakojo, kad dažnu atveju privatūs miškų savininkai net ir nežino apie galimybes pasinaudoti šios programos finansavimu, kuriame yra skirta dalis ir miškininkystei.
„Ši programa suteikia galimybę gauti finansavimą kirtimų technikai įsigyti, turint didelius miško plotus, užsiimant ūkine veikla, sanitariniams kirtimams, jaunuolynams ugdyti, nukentėjusiems, pavyzdžiui, nuo vėjovartų, miškams atkurti“, – vardijo jis.
Pašnekovas pridėjo, kad norintieji pasinaudoti šio finansavimo laikotarpio programa turėtų suskubti, nes šiuo metu vyksta paraiškų teikimas kai kurių veiklų finansavimui ir kai kurių sričių paraiškų priėmimas baigiasi birželio pabaigoje.
„Miško savininkas turėtų pasidomėti visais įsipareigojimais, gavus paramą, bei reikalavimais, kuriuos privaloma atlikti teikiant paraišką“, – vis dėlto rekomendavo Ž. Juzėnas.
Populiariausia – investicijos į miškininkystės technologijas
Kaip Delfi informavo Žemės ūkio ministerija, pagal šio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ pati populiariausia paramai veiklos sritis – investicijos į miškininkystės technologijas. Iš viso šiuo metu pagal šią sritį jau yra pasirašyta 113 paramos sutarčių, o išmokėta paramos suma – 4,691 mln. eurų. Iš viso skirta – 7,736 mln. eurų. Paraiškas pateikti dar galima iki birželio paskutinės dienos.
Čia rėmimo galima tikėtis modernizuojant miško ūkį, miško kirtimo, diegiant apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijas, teikiant paslaugas miško sektoriuje, pertvarkant minkštųjų lapuočių (iki 20 m.) jaunuolynus ir krūmynus, rengiant ar tikslinant vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektus.
Tiems, kurie užsiima miškininkystės veikla, ši parama dažniausiai padeda įsigyti naują, našią, inovatyvią ir aplinkai draugišką miškininkystės techniką.
Dėl paramos miškų infrastruktūrai gerinti pasirašytos 17 sutarčių, o išmokėta 1,323 mln. eurų (skirta – 1,568 mln. eurų). Paraiškų priėmimas baigiasi gegužės 29 d.
Prie infrastruktūros gerinimo priskiriami tokie darbai kaip miško kelių su žvyro danga ir kitų su miško keliais susijusių statinių įrengimas ar rekonstrukcija.
Ir nukentėjus nuo stichinių nelaimių
Dar viena sritis, susijusi su miškais, kurioje žemės savininkai sulaukia paramos iš šios programos, – miško veisimas. Finansavimas čia skiriamas nenašioms, dirvonuojančioms ar sunkiai dirbamoms žemėms apželdinti mišku. Tai leidžia išsaugoti savo žemę, o ateityje iš jos gauti naudos. Praėjusiais metais miško įveisimui gautos 106 paraiškos, ir patvirtinta parama už 2,062 mln, eurų. Su šia pagalba planuojama įveisti 501 ha miško plotą.
Šiai veiklos sričiai gauti paramą numatyti du šaukimai: pirmasis baigiasi gegužės 29 d., o antrasis šaukimas vyks nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d.
Gavus paramą pagal šią veiklos sritį, 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka. Parama teikiama ne tik pačiam miško veisimui, bet ir jo priežiūrai, apsaugai ir ugdymui. Tiesa, parama neteikiama, jei želdiniai sodinami trumpesniam nei 15 metų laikotarpiui, pavyzdžiui, sodinamos kalėdinės eglutės ar greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti.
Dėl miškams padarytos žalos prevencijos ir atlyginimo pernai kreiptasi su 12 paraiškų. Skirta – 82,5 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerija prideda, kad pareiškėjų aktyvumas nebuvo didelis, nes Lietuvoje per paskutinius trejus metų nebuvo didžiulių stichinių nelaimių, per kurias būtų stipriai paveikti miško plotai. Vis dėlto dėl šios priemonės dar galima teikti paraiškas iki birželio 30 d.
Ši parama gali būti skirta ir miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūrai kurti, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai diegti ir gerinti, taip pat po stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti.
Dar viena priemonė, kuri gali padėti privačių miškų savininkams, – investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė. Dėl šios veiklos srities praėjusiais metais pateiktos 180 paraiškos ir jomis patvirtinta 0,51 mln. eurų parama. Šiemet paramos paraiškos šiai veiklos sričiai bus priimamos nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
Pagal šią veiklos sritį gautą paramą galima panaudoti pamiškėms formuoti, miškuose esančioms saugomoms natūralioms buveinėms ar saugomų rūšių buveinėms atkurti bei būdingai miško struktūrai palaikyti, nevietinių medžių rūšių medynams pertvarkyti į vietines rūšis, vienkartiniams jaunuolynams ugdyti.
Dažniausiai daromos klaidos
Galimybė gauti finansinę paramą miško savininkams dar nereiškia, kad parama bus suteikta. Delfi pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos, kokios dažniausiai daromos klaidos, dėl kurių paramos miškų savininkams visgi gauti nepavykta.
Kaip aiškina ministerija, pirmiausia pareiškėjas turėtų įdėmiai pildyti paraišką ir verslo planą, o duomenys abiejuose dokumentuose neturi vienas kitam prieštarauti. Kartu paraiškoje pateiktos finansinės prognozės turi būti pagrįstos.
Be to, įgyvendinimo taisyklių tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose yra išvardytas baigtinis investicijų sąrašas, todėl pareiškėjai turi įsitikinti, ar planuojama įsigyti investicija yra sąraše ir kad pateikiami trijų skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai konkrečiai investicijai įsigyti yra lygiaverčiai.
Pavyzdžiui, pretenduojant į paramą miško veisimo srityje dažniausiai daromos klaidos yra tos, kad pildant paraišką neteisingai nurodomi veisiamo ir želdinamo miško plotai, taip pat užmirštama pridėti visus reikalingus dokumentus. Be to, paramos gavėjai turi nepamiršti kasmet deklaruoti įveisto miško plotą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (tiesioginių išmokų) bei pateikti žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisiamo miško sklypų ribomis.
Problemų su investicijų, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė, srityje dažniausiai nutinka, kai už paramos lėšas įrengti objektai vėliau apleidžiami. Palikti be priežiūros objektai sunyksta. Pavyzdžiui, takeliai ir aikštelės apauga krūmais, o netaisomi stalai, pavėsinės trūnija, laužavietėse paliekamos šiukšlės ir panašiai.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad paramos lėšos gali būti susigrąžintos, jei paramos gavėjas nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos ar nevykdo kitų įsipareigojimų.
Kodėl neskuba kreiptis paramos
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis teigė, kad tie savininkai, kurie aktyviai užsiima ūkininkavimu, dažniausiai stebi finansavimo galimybes ir apie jas žino. Tačiau net ir jas žinanodami ne visada skuba pasinaudoti. Mažiau aktyviai savo mišku besirūpinantiems savininkams tenka labiau ir ilgiau pasigilinti, norint pasinaudoti galimybėmis.
„Dažniausias populiarios ir patrauklios priemonės tarp miškų savininkų žinomos, bet tos, kurios sukonstruotos, kad būtų jomis sunku pasinaudoti, mažiau žinomos“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas apie sunkumus, kylančius pretenduojant į Lietuvos kaimo plėtros programos šio laikotarpio finansinę paramą miškų savininkams, asociacijos atstovas pirmiausia paminėjo paramai skirtų reikalavimų sunkumus ir biurokratiją.
„Praėjusiame laikotarpyje populiariausia priemonė, kuri buvo susilaukusi žemės ir miškų savininkų susidomėjimo, buvo naujų miškų įveisimas. Žmonės privačiose žemėse veisdavo daug privačių miškų, nes naujų miškų įveisimo potencialas būtent vyksta privačiose žemėse. Ir kodėl dabar ji tapo nepopuliari? Pirmiausiai ministerija ruošdama reikalavimus 40 proc. sumažino įkainius, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Per praėjusį laikotarpį buvo nusistovėjusi priemonė – įkainiai, tvarka – ir staiga sumažino. Antra, buvo įvesta sankcija, kad jei nepavyksta įveisto miško išauginti ne dėl stichinių nelaimių, bet, pavyzdžiui, laukinių žvėrių, per numatytą laikotarpį, negali miško atnaujinti ar papildyti, bet turi grąžinti visą gautą paramą“, – kalbėjo A. Gaižutis.
Šios srities paramos populiarumą, pasak pašnekovo, sumažino ir tai, kad po pakeitimų ne ūkininkai negali įsigyti žemės paskirties žemės miškams veisti, o jei žemė įsigyjama, penkerius metus privaloma joje auginti žemės ūkio produkciją.
„Tie, kurie ūkininkavo ir miškininkavo ir praėjusio laikotarpio metu įsiveisė miškus, praktiškai nebeturi galimybės įsigyti naujo ploto ir plėsti miškus“, – akcentavo jis.
Kalbėdamas apie kitas sritis, kurioms galima gauti finansavimą, A. Gaižutis kaip labai reikalingą priemonę paminėjo finansavimą infrastruktūrai gerinti.
„Pavyzdžiui, miško keliai – labai reikalingas dalykas. Turime problemų daug su naujų kelių įrengimu ir senų tvarkymu. Bet priemonė sukonstruota taip, kad pakankamai sunku pasinaudoti. Kelis kartus mūsų asociacijos nariai bandė pateikti jungtinį projektą su urėdijomis naujų miško kelių įvedimui, bet buvo pasakyta, kad negalima, nes gali būti privataus ir valstybinio intereso konfliktas“, – atviravo pašnekovas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas akcentavo, kad visos veiklos, kurioms skiriama parama miškininkystėje, šiuo metu svarbios ir parama joms reikalinga, tačiau privačių miškų savininkus atstovaujantis pašnekovas pridėjo, kad neretai paramos gavimą stabdo ar miškų savininkus atbaido pertekliniai biurokratiniai suvaržymai.