Neįgaliųjų gydymo metodai šokiravo gyvūnų specialistus

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai jau antrus metus, dalyvaudami tarptautiniame gyvūnų terapijos projekte PAT (Pet Assisted Therapy: Learning with them, liet. - Gyvūnų terapija. Mokymasis kartu.), finansuojame Švietimo mainų paramos fondo, susipažįsta su įvairiomis gyvūnų terapijos formomis skirtingose šalyse. Viešėdami Didžiojoje Britanijoje muziejaus darbuotojai pamatė, kaip sveikatą gerinti gali padėti apuokų, gekonų, gyvačių ar šunų terapija, Italijoje - buvimas šalia asilų.

Pasak delfinų terapijos specialistės Brigitos Kreivinienės, Italijoje asilų terapija suprantama labai plačiai, tai nėra vien gyvūno glostymas, jojimas ar šėrimas. Dalyvaujantys terapijoje ir valo gardus (tai traktuojama, kaip darbo terapija, įgūdžių lavinimas), ir pramogauja - jodinėja ant asilų, juos glosto ir panašiai.
„Ši terapija itin tinkama žmonėms su Dauno sindromu bei tiems, kurie yra itin aktyvūs, nes romus gyvūnas padeda nusiraminti“, – sako Brigita Kreivinienė.

 Tai, ką neįgalieji išdarinėja ant arklių, prilygsta akrobatikai

Tačiau Vengrijoje plėtojama arklių terapija šokiravo ir daug mačiusią specialistę. Pasak jos, tai yra fizinio lavinimo pratimai, kuriuos atlikdami žmonės su įvairia negalia vysto savo koordinacinius, motorinius ir kitus fizinius gebėjimus.

„Neįgalieji atlieka tiesiog, mūsų manymu, akrobatinius pratimus“, – pasakojo specialistė. – Iš pradžių praktikuojamasi specialiose laboratorijose – centruose, kuriuose arklio imitacija padeda žmogui mėginti visus pratimus atlikti nejudrumo būsenoje. Vėliau ši veikla perkeliama į realią situaciją – mėginama atlikti fizinius pratimus arkliui judant. 

Tačiau tokių sunkumų nugalėjimas, pasak Brigitos Kreivinienės, suteikia ir dvasinės stiprybės: žmonės labiau savimi pasitiki išvystę tokį meistriškumą. 

Šia, užsienio gyvūnų terapijų centruose įgyta patirtimi, muziejininkai pasidalino su neįgaliųjų centru „Klaipėdos lakštutė“. Brigitos Kreivinienės teigimu, šis suaugusių neįgaliųjų dienos socialinės globos centras itin domisi gyvūnų terapijos naujovėmis ir jas vykdo.

„Ši patirtis ypatingai svarbi kuriant unikalų Delfinų terapijos centrą, – teigė Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau planuojama, kad kitąmet pradėsiančiame veikti delfinų terapijos centre bus taikoma plataus pobūdžio terapinė-edukacinė programa, skirta įvairių sutrikimų turintiems žmonėms. Taip pat ateinančiais metais numatyta surengti Tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją apie gyvūnų terapiją.“