Darganotą vakarą miesto skuboje pagauta teatro ir kino aktorė Nelė Savičenko, atsiribojusi nuo ką tik pasibaigusių paskaitų ir padariusi kelių minučių pauzę kasdieniame bėgime, prabilo apie medį. Rudeniškas atšiaurumas iškart sušvelnėjo ir įgavo spalvų, mat medžio vaizdinys jos mintyse ir širdyje gimdo grožio, stabilumo ir tikrumo pojūtį.
„Aš manau, kiekvienam normaliam žmogui gamta yra atgaiva. Medžiai gali būti puikiausia draugija: ramybės, energijos šaltinis“, – sako aktorė, į žmogaus buvimą medžių apsuptyje žvelgianti kaip į sutarimo su savimi, harmonijos, natūralumo, jėgos ir viso, ką duoda medis, paieškas.
Dešimtmečius gyvenusi Klaipėdoje ir ne per seniausiai grįžusi į Vilnių N. Savičenko pastebi, kad miesto žmonės vis dar turi išlaikę ypatingą pajautą gamtai: „Nuo senų laikų lietuviai garbino medį, ir galbūt dar mumyse išlikusi ta meilė medžiui. Aš manau, išlikusi trauka, ir žmogus atsigauna, kai pabūna tarp medžių miške. Tik tiek, kad miesto žmonės neturi savo medžių, kaip kad turi kaimo žmonės. Ten žmogus turi savo medžius, tai jo nuosavybė ir jis juos prižiūri, geni šakas, patepa tepalu, kai reikia. Miške nėra nuosavų medžių, tiesiog yra miškas – graži, rami, harmoninga vieta, kur atsigauna širdis nuo bruzdesio, miesto šurmulio.“
Asmeniškas santykis su medžiu visai kitoks, nei anonimiškas miesto alėjų praeivio, kad ir užsilaikiusio trumpam parko pašonėje. Pasak aktorės, savas medis tampa jei ne šeimos draugu, tai bent kažkuo itin artimu ir vertu rūpesčio. „Jeigu kalbėti apie vaikystę ir tai, kas iš to laiko likę, – močiutės sode augo obelys, jos visos buvo man labai mielos, šiltos, vedė gražiausius obuolius, ir tie medžiai, matyt, buvo vaikystėje išskirtiniai. Augo didžiulės, milžiniškos liepos. Jas atsimenu. Tai buvo kaip kokie milžinai“, – artistiškai pasakoja N. Savičenko.
Gražiausiais žodžiais apdainavusi medį aktorė pritilo ir padarė išvadą – medis nėra tai, ką būtų galima išreikšti žodžiais. Šis santykis labiau jutiminis ir nuvokiamas vidumi, juolab kad kiekvieno žmogaus ir medžio draugystė unikali.
