Be abejo, šiandieninės technologijos paverčia net ir tamsiausią naktį visomis neono spalvomis žėrinčia diena, tačiau, sutikite, daugelį mūsų ir toliau užburia paprasčiausios žvakės liepsnelė. Tikrosios žvakės naudojamos ir šventiniam stalui papuošti, ir romantiškam vakarui, ir ramiai vakaro meditacijai. Tik ar mes visuomet tinkamai jas naudojame? Juo labiau, kad šiuolaikinė pramonė mums gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paprastąją vaško žvakę.
Prekybos centro lentynoje paprasčiausios bičių vaško žvakės jūs greičiausiai nerasite. Vis tik jos yra brangesnės nei sintetinės konkurentės, nes jas sunkiau pagaminti, jos reikalauja daugiau dėmesio transportuojant ir sandėliuojant. Be to, natūralaus bičių vaško žvakės mažiau išvaizdžios.
Bet būtent bičių vaško žvakės yra švariausios. Net ir tuomet, kai jos yra aromatizuojamos, dažniausiai tam naudojami natūralūs eteriniai aliejai. Be abejo, deginant net ir pačias natūraliausias žvakes prastai vėdinamoje patalpoje, oro kokybė tikrai nepagerinama.
Kartais iškyla klausimas, kodėl nusipirkus vienaip turinčią kvepėti žvakę, jai degant mes jaučiame nors ir malonų, bet visai kitokį kvapą nei tikėjomės. Ar tai nėra gamintojų triukas ir vartotojų apgavystė? Kaip keista bebūtų, kvapo pasikeitimas gali būti ir labai prastos, ir kokybiškos žvakės požymis. Tikrais eteriniais aliejais aromatizuotos žvakės (tai dažniausiai bičių vaško ir sojų vaško žvakės) pradeda kvepėti kitaip, nes žvakės degimo metu keičiasi degančio aliejaus cheminė struktūra, o su ja kinta ir kvapas. Tačiau jei tas pats atsitinka su pigiosiomis parafino ir pan. žvakėmis, tuomet galite drąsiai teigti, kad buvote apgauti, nes būtent nekintantis kvapas ir yra vienas ryškiausių dirbtinių kvapų panaudojimo žvakėje požymių.
Sintetinių dirbtinių kvapiklių yra iš tiesų labai daug ir net tam pačiam aromatui išgauti gali būti naudojamos skirtingos medžiagų kombinacijos. Kai kurios jų yra visiškai nekenksmingos, tačiau yra ir tokių, kurios gali rimtai sutrikdyti sveikatą, ypač žmonėms, turintiems didesnį jautrumą vienai ar kitai kvapiklio sudėtyje esančiai cheminei medžiagai.
Be abejo, tokios sunkios žvakių naudojimo pasekmės yra išimtinis atvejis, tačiau jo nevertėtų pamiršti. Juolab, kad gamintojai ateityje naudos vis daugiau naujų cheminių medžiagų. Jau dabar vargiai rasite dirbtinį kvapiklį turinčią aromatinę žvakę, kurioje nebūtų panaudotas dietilftalatas – kvapo stabilizatorius. O medžiaga juk yra kenksminga ir didesni jos kiekiai gali lemti net ir įgimtų sutrikimų atsiradimą. Be abejo, viena, dvi ar net dešimt žvakių apsigimimo greičiausiai nesukels.
Nepamirškime ir tai, kad pati iš parafino pagaminta žvakė - net ir nekvapni - degdama išskiria benzolį ir toluolį, o tai vis tik kenksmingos medžiagos. Todėl protingiausiai vadovautis liaudies išmintimi, bylojančia, kad „kas per daug, tas nesveika“ ir nepaversti namų mistinio trilerio dekoracija, ypač jei jūsų langai sandariai uždaryti, o ventiliacijos sistema veikia žiemos režimu.
Svarbi yra ir žvakės dagtis. Ir nors atrodytų, kad čia jokių problemų negali kilti, tačiau egzistuoja ne tik iš natūralių medžiagų pagamintos dagtys, bet ir turinčios švino siūlą. Nuodinga švino šerdis leidžia žvakei puikiai degti, tačiau skleidžia žmogui itin pavojingas medžiagas. Tiesa, šį švino siūlą galima pastebėti jau apžiūrint žvakę prekybos vietoje.
Pabaigdamas ši straipsnį aš vis tik priminsiu dar vieną su aukščiau nagrinėjama tema nesusijusį, tačiau labai svarbų dalyką. Deganti žvakė gali sukelti gaisrą. Ir jei jau ją uždegėte, tai ir nepalikite jos be priežiūros.