Nematoma skalbimo žala: kaip sintetika vėl patenka į mūsų organizmą?

Australijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai pranešė gan nemalionią žinią visiems, kuriems rūpi Žemės ekologinė sistema: kitą kartą, kai ruošitės įjungti skalbimo mašiną, galvokite ne tik, kokią vandens temperatūrą reikia nustatyti, kad sumažintumėte energijos suvartojimą, bet ir apie daiktus, kuriuos ruošiatės skalbti.

Mat kelių šalių ekologijos ekspertai atliko tyrimą ir nustatė, kad sintetiniai drabužiai ir kiti daiktai iš šios medžiagos daro rimtą žalą mūsų planetai. T.y. skalbiant tokius drabužius iš jų atsiskiria gausybė mažyčių pluoštų, kurie, kaip ir plastikas, neigiamai veikia aplinką.

Dublino universitetinio koledžo Biologijos ir aplinkos mokyklos (Airija) gamtos mokslų daktaras Markas Brownas ir jo kolegos iš kitų šalių išsiaiškino, kad vieno skalbimo metu į aplinką su nutekamuoju vandeniu vidutiniškai patenka apie 1,9 tūkst. mikroskopinių poliesterio pluoštų.

Kol kas dar nėra tiksliai aišku, kokias pasekmes tokia tarša gali atnešti, bet ekologai jau muša pavojaus varpais. Jie įsitikinę, kad ši plika akimi nematoma tarša kenkia jūrų gyviams ne ką mažiau nei didžiulės šiukšlių salos, plaukiojančios vandenynuose.

Atlikdamas tyrimą dr. M.Brownas su kolegomis surinko iš įvairių žemynų 18 pakrančių smėlio pavyzdžių. Tada su filtruojančiu popieriumi ir mikroskopu atskyrė plastiką nuo smėlio. Pasirodo, net 80 proc. teršalų sudarė akrilas ir poliesteriai, kurie yra sintetinių audinių dalis.

Šios mikroskopinės detalės patenka į midijų organizmą, todėl neatmestina, kad vėliau šiuos nuodingos atliekos atsidurti ir žmogaus organizme.

Kitas eksperimento etapas – sintetinių daiktų skalbimas. Mokslininkai įsigijo nemažą kiekį megztinių, antklodžių ir marškinėlių, o keli savanoriai tam tikrą laiką dėvėjo ir nuolat skalbė juos skalbimo mašinose. Šių panaudotas vanduo buvo filtruojamas su specialia įranga. Paaiškėjo, kad su vienu litru skalbimo vandens į aplinką patenka apie 100 mikroskopinių pluošto gabaliukų.

Pasak dr.M.Browno, eksperimento metu nustatyta, kad mažesni nei 1 milimetro dydžio pluošto gabaliukai patenka į vandenyną ir padaro didžiulę žalą jūros gyviams. Pavyzdžiui, šios mikroskopinės detalės patenka į midijų organizmą, todėl neatmestina, kad vėliau šios nuodingos atliekos atsidurti ir žmogaus organizme.

“Didėjant žmonių populiacijai, didėja ir sintetinės tekstilės vartojimas, todėl šių teršalų lygis augs”, - įsitikinęs dr. M.Browne’as.

Mokslininkai teigia, kad viso to galima būtų išvengti, jei skalbimo mašinų ir aprangos gamintojai bei komunalinės tarnybos imtųsi įgyvendinti naujus vandens filtravimo būdus bei naujas drabužių gamybos technologijas.

“Drabužių ir skalbimo mašinų kūrėjai turi suvokti būtinybę sumažinti taršą sintetiniu pluoštu”, - teigė dr. M.Browne’as.