Nenorintys ženklinti savo gyvūnų apsidžiaugs: Seime – siūlymas to atsisakyti

Ketvirtadienį Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys užregistravo „Gyvūnų gerovės ir apsaugos“ įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad mikroschemomis turės būti paženklinti tik iš Lietuvos teritorijos išvežami ir į ją įvežami šunys, katės ir šeškai bei pavojingomis laikomos šunų veislės. Šie augintiniai taip pat privalo būti registruojami Gyvūnų augintinių registre. Kitaip tariant, siūloma atsisakyti sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos, kad visi šunys, katės ir šeškai turi būti privalomai paženklinti.

Pataisoje numatoma, kad mikroschemomis kates, šunis ir šeškus privalo ženklinti ir veisėjai. Jų augintiniai taip pat privalo būti registruojami Gyvūnų augintinių registre, teigiama Darbo partijos išplatintame pranešime spaudai.

Visi kiti gyvūnų augintojai ženklinti kates, šunis ir šeškus galės savo nuožiūra.

„Absurdiška liepti mikroschemomis sužymėti visus augintinius. Visų pirma, tai brangu, o aiškios kainodaros nėra. Tam, kad gyvūnų augintojai netaptų pasipelnymo šaltiniu, reikia nustatyti aiškius šios paslaugos įkainius. Atokesniuose Lietuvos regionuose žmonės neretai laiko daugiau nei vieną gyvūną, mat vieni auginami namų saugojimui, kiti pelių gaudymui. Tad norint sužymėti visus augintinius gali tekti smarkiai patuštinti kišenę“, - sako Darbo partijos frakcijos seniūnas K. Daukšys.

Pasak politiko, prie išlaidų prisideda ne tik gyvūnų ženklinimas, tačiau ir kelionė iki artimiausios veterinarijos klinikos. Atokesnėse Lietuvos vietovėse sunku surasti tokį specialistą, tad žmonėms tektų vykti į artimiausią miestą ar miestelį ir taip patirti papildomų išlaidų.

K. Daukšio teigimu, tam, kad beglobių gyvūnų skaičius nebeaugtų, bus pasiūlyta pataisa, kuri numatytų, kad Žemės ūkio ministerija turėtų paruošti gyvūnų kastracijos, sterilizacijos ir ženklinimo programą. Joje būtų nustatyta tvarka, įkainiai ir lėšos.

Pasirodžius pranešimui savo poziciją GRYNAS.lt pateikė ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, kuri kovojo, kad Lietuvoje įsigaliotų gyvūnų ženklinimas.

„Politikas rūpinasi tik žmonėmis, savo potencialiais rinkėjais. Gyvūnai nerūpi, nes jie nebalsuoja. Jei rūpėtų, naikindamas pataisas, kuriomis siekiama ir toliau leisti kažkam paleidinėti be tiesioginės atsakomybės savo augintinius, viešai pasakytų, ką daryti visoms prieglaudoms, kurios apsivertusios benamiais gyvūnais. Pasakytų, ką daryti, kad nereiktų masiškai naikinti bemamių gyvūnų karantinavimo tarnybose, dėl tos priežasties, kad nebėra jų kur dėti. Žmonių neatsakomybės lygis mūsų valstybėje ne mažėja, o didėja. Gyvūnas tampa svarbus tik tiek, kiek jis yra nemokamas. Atsakingos institucijos jau sukūrė visą reikalingą mechanizmą, žmonės jau pradėjo registruotis. Toks populistiškas politiko žingsnis yra visiškai neatsakingas", - rašė B. Kymantaitė.