GRYNAS.lt skaitytojas Karolis pasakojo kartą pasiklydęs Labanoro girioje. Vyras aiškino tuomet rimtai išsigandęs, nes niekaip nesugebėjo surasti automobilį.
„Išėjau grybauti, o automobilį palikau palaukėje. Tačiau nuėjau taip toli, kad nesugebėjau jo surasti. Nauja vieta ir nežinojau ką daryti. Šalia buvo skruzdėlynas ir kiek beeičiau, tiek aš sugrįžtu prie jo. Ratais vaikščiojau. Tada galiausiai nusprendžiau eiti tiesiai - vis tiek kažkur išeisiu. Taip ir buvo. Ėjau ilgai ir išėjau į palaukę. Tada pamačiau kelias trobas. Nuėjau pas šeimininkų ir jie sutiko man padėti surasti savo automobilį. Važiuodami jų mašina radome ir mano automobilį", - pasakojo vyras.
Miške reikia vaikščioti pagal orientyrus
Lietuvos skautijos Komunikacijos koordinatorė Eglė Šidlauskaitė GRYNAS.lt davė praktiškų patarimų, kaip išvengti pasiklydimo miške.
Pasak pašnekovės, kelią iš miško gali parodyti gamtos ženklai: „Taip pat visada labai svarbu žinoti kokia kryptimi atėjai, pavyzdžiui, įsiminti, jog automobilį pasistatėte pietvakariuose. Tuomet net ir pasiklydus kelią atgal nesunkiai rasite pasinaudoję kompasu. O jeigu nutiko taip, kad kompaso neturite, kryptį rasti galima pasitelkiant aplink supančią gamtą. Šiaurės kryptį parodo labiau apsamanoję medžių kamienai. Ant miške rasto kelmo matomas medžio rievių sutankėjimas, nuožulni skruzdėlyno sienelė, o naktį - Šiaurinė žvaigždė, kurią danguje rasti nesunku pagal Didžiuosius Grįžulo Ratus.“
Padeda ir išmaniosios technologijos
Kad grybavimas netaptų sunkia išgyvenimo drama, žmonės raginami grybauti ar uogauti tik žinomame miške arba su tais, kurie jį pažįsta, taip pat į mišką eiti ne po vieną ir stengtis nenutolti vienas nuo kito. Didelis pagalbininkas miške galėtų būti mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo būtų galima susisiekti su artimaisiais, ar kompasas, kuris bent padėtų susiorientuoti, kur – šiaurė, o kur – pietūs.
Taip pat išmaniuosiuose telefonuose yra įvairiausių navigacinių programėlių. Žinoma, jų kokybė yra skirtinga ir ne visos jos vienodai veikia miškų tankumyne, tačiau tai galėtų būti dar vienas išsigelbėjimo ratas paklydėliams.
Blogiausiu atveju, patariama grybautojams orientuotis pagal saulę. Reikia tik žinoti, kad saulė rytuose būna apie 6 valandą, pietryčiuose - 9, pietuose - 12, pietvakariuose - 15, vakaruose - 18 valandą.
Sutinka ne vieną paklydėlį
„Atvažiavus į mišką būtina pasižiūrėti kryptį, kur tu eisi ir kur tu grįši prie automobilio. Tai reikia padaryti būtinai, nes iš praktikos galiu pasakyti, kad pasiklydusių yra labai daug. Žmonės eina, pasiklysta, prasideda blaškymasis, o ne grybavimas“, - pasakojo V. Daugudis.
Anot grybautojo, dažnai žmonės neprisimena net jokio orientyro: „Jeigu atvažiavote su draugais, tai bent įsidėmėkite, koks automobilis ar jo numeris. Būna, kad sutinku pasiklydusius, kurie klausia, ar nematėme mėlyno automobilio. Klausiu, kokia markė, atsako, kad nežino, nes su draugais atvažiavo. Paklausiu, kur paliko automobilį, atsako, kad prie skruzdėlyno. Tokių yra labai daug.“
Pasiklydę prisiminkite, kad:
- Laikrodžio valandų rodyklę nukreipus į saulę, kampo tarp valandų rodyklės ir 12 valandos pusė rodys pietų kryptį. Šio būdo tikslumas nedidelis, apsirikti galima iki 20-25 proc. Tiksliau nustatyti šiaurės kryptį galima, sekant šešėlių trumpėjimą prieš vidudienį. Kai šešėliai sustoja trumpėję, jie rodo šiaurę.
- Naktį galima orientuotis pagal mėnulį, kuris pirmosios kervirties metu (kai matyti dešinė mėnulio pusė) pirmą valandą nakties esti vakaruose, pilnaties metu - pietuose, o paskutinės ketvirties metu - rytuose.
- Atskirai stovinčių medžių laja iš pietų pusės yra tankesnė, o kamienai labiau apsamonoję iš šiaurės.
- Pietinėje kelmų pusėje metinės rievės platesnės.
- Beržo tošis iš pietų pusės šviesesnė ir ne taip suskilusi.
- Skruzdėlynai dažniau stūkso saulėtoje (pietinėje) medžio pusėje, jų pietinė pusė nuožulnesnė.