Rytais jos tinklo sekcijose, rankovėse ir kameroje ornitologai randa įkliuvusius dešimtis sparnuočių, o dienomis čia kaip pašėlę siaučia laumžirgiai. Jie knibžda visu tinklo rezginio pločiu ir ilgiu ten, kur susiaurėja plačiasparnės gaudyklės „gerklė“. Virpina sparneliais orą, blaškosi, bet per tinklo akis išsikapanoti neįstengia. Kūnai per dideli, sparnai – per trapūs.
Tinklus lopo ne pirmą kartą
„Nėr kitos išeities, aplipo visą tinklo kanalą, išsiveržti nepajėgs. Teks kirpti skylę, į plyšį įbesti pagalį, o juo skrajūnai išsprūs į laisvę“, - sako ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Ir priduria, kad laumžirgių šį kartą nėra taip tiršta, kaip buvo gegužės gale. Tada keturdėmių skėčių antplūdis buvo toks galingas, kad jų kūnelius teko krapštyti iš visų penkių zigzaginių ir mažosios gaudyklės. Taip pat teko daryti įpjovas kanaluose, sekcijose, kamerose, tada įskersuoti lazdas, kad atsivertų išplėstinė „lakta“ . Skėtės lėkė per jas kaip plėnys iš kamino.
„Žinoma, po pavasarinio laumžirgių veisimosi bumo tuos tinklus lopėme, siuvome, tą darysime ir dabar, kai nusilps paskutiniai žirgelių šokiai“,- sako V.Jusys.
Tada, pavasarį, didžioji paukščių gaudyklė dar gulėjo sandėlyje. Ją Ventės rago ornitologų kolektyvas paprastai kelia tik prieš rudeninę paukščių migraciją - rugpjūčio paskutinę arba rugsėjo pirmąją savaitę. Ji per patį paukščių traukimo į šiltuosius kraštus piką tarnauja jau 35 metus.
Prisijungė jaunas gamtininkas
Vėlų rudenį, kai paukščių takai ištuštėja, gaudyklė nuleidžiama ir nešama į sandėlį. Ten tinklas guli iki kito rudens. Prieš sezoną lopomas ir vėl elektrinėmis gervėmis tempiamas į viršų ant 25 metrų aukščio atramų. Per plačią angą vėl lengvai įplasnoja sparnuočiai, taip pat žirgeliai ir drugiai . Prieš aštuonerius metus V.Jusys suskaičiavo 29 jų rūšis.
Šį kartą siauriausioje didžiosios gaudyklės vietoje įpjovas darė naujasis Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas. Gamtininkas iš pašaukimo, girininko iš Kėdainių sūnus, neakivaizdžiai ekologiją studijuojantis ir apie darbą Ventės rage, šalia Vytauto Jusio, penkerius metus svajojęs 23-ejų vaikinas.
„Pats jį neseniai pakviečiau atvažiuoti, kai tik atsirado darbo vieta, ilgųjų atostogų išėjus mano žmonai Kristinai“, - sako V.Jusys. Ir priduria, kad jaunatviškas Vytauto Eigirdo žingeidumas jam kartais primena jį patį, prieš keturis dešimtmečius azartiškai nėrusį į gamtos stebėjimus ir tyrimus.
Šiomis dienomis jiedu su V.Jusiu iki vėlumos sukinėjasi po apylinkes prie tvenkinių dėl vandens paukščių apskaitos. O ką žieduoja? Ežerinę ir karklinę nendrinukes, rytinę lakštingalą, didįjį margąjį genį, paprastąją kiauliukę, paukštvanagius, urvinę ir šelmeninę kregždes.
Iš viso - per du šimtus rūšių paukščių šioje stotyje pažymėta, tai yra du trečdaliai iš Lietuvoje stebėtų visų rūšių. O jų yra 380.
Beje, šiemet nė viena nauja aptikta nebuvo, tačiau gal ruduo pažers ornitologams staigmenų?