Praktika gyvuoja 3 metus
Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi naujos strategijos – nešienauti pievos ten, kur nereikia. Kitaip tariant, tose vietose, kurios yra nevaikščiojamos žmonių, kurios yra rečiau naudojamos. Štai, pavyzdžiui, tokie šlaitai.
„Mes prisidedame prie to gausindami toje aplinkoje ir augalų biologines rūšis, jų gausinimą. Ir vėlgi, matome, kokios vasaros būna: lyja, labai karšta. Kai būna nušienaujamos pievos, jos tokiu metu išdega, tas paliekamų mažiau šienaujamų teritorijų plotas oro temperatūrą mažina, deguonies daugiau išskiria miestui šiuo atveju“, – sako Vilniaus savivaldybės Tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Tokia strategija Vilniaus savivaldybėje vystoma jau trejus metus. Su kiekvienais metais nešienaujamų pievų vis daugėja. Tačiau tikrai ne visi sostinės gyventojai prie tokio vaizdo spėjo priprasti.
„Turbūt gali būti ir gražiau, jeigu būtų nupjauta, aš taip suprantu, tai nežinau, aš tiesą sakant nelabai į tokius dalykus žiūriu, bet dabar, kai pasakėt, tai jo, galėtų būti ir gražiau“, – sako gyventojas.
„Reikia pjauti, kad būtų tvarka“, – sako gyventojas.
„Nežinau, kiek buvau užsieny, tai mačiau visur labai gražiai nušienauta. Italija, Vokietija, Prancūzija, tai aš tiesiog labai pasigėrėjau ta tvarka tokia, nu pas mus jos lygtai nėra tokios“, – tikina gyventoja.
„Yra tam tikros teritorijos, kaip daugiabučių kiemai, kaip parkai, skverai, Balto tilto pieva, Vingio parko pieva, niekada nebus nešienaujama.
Visa, kas yra kita, prie gatvių, šlaituose prie gatvių, gatvių skiriamos juostos, pėščiųjų takai, kur yra prie gatvių ir turime šalia pievas plačias juostas, tai mes jas atribojame metru, du nuo pėsčiųjų tako, nuo dviračių tako, nuo gatvės šienavimui“, – sako G. Runovičius.
Bijo erkių
Natūraliose pievose daugėja ne tik augalų rūšių, bet ir įvairiausių gyvių. Pavyzdžiui, erkių. Šių voragyvių bijo ir patys vilniečiai.
„Gerai, kad nors pakraščius nušienauja, nes ten gali būti ir erkių, ir visa kita, ir vaikai vaikšto, šuniukai gali parnešti“, – sako gyventojas.
„Užtenka išeiti pasivaikščioti jau vien šaligatviu ir grįžti namo, kad nuo šuns nurinkti bent jau dvi erkes, tai jeigu šuns kailis yra tankus, ilgas, tai tos erkės jos gi tame kailyje gali vaikščioti valandų valandas, gali nukristi ant žemės“, – tikina gyventoja.
Specialistai sako, kad tokie vilniečių nuogąstavimai išties turi pagrindo. Nenušienautose pievose erkės greitai plinta. Iš prigimtinės buveinės – miško – erkės atsiduria miesto centre. Jas čia gali atnešti įvairūs šiltakraujai gyvūnai. Pavyzdžiui, paukščiai.
„Jeigu nukrenta erkė pasimaitinusi jau į trumpą žolę, neaukštą, tai nelabai ji ten turės ką veikti ir ko gero, kad tai veiks žudančiai. O štai jeigu ji nukrenta į tokią pievą, kuri aukščio sulig keliais, tai aišku, kad pirmiausiai jai pakaks ten drėgmės, ji įsikurs ir gyvens toliau“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro entomologė Milda Žygutienė.
Kad pieva netaptų erkių irštva – rekomenduojama, jog žolės nesiektų 10 centimetrų aukščio. O natūraliose, nešienaujamose pievose gyvena ir smulkieji lauko graužikai, kurie nešioja erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
„Erkė, prisisiurbusi tokio graužiko kraujo, kuriame cirkuliuoja vienas ar kitas sukėlėjas, ji jau siurbdama sekantį kartą, perduoda tą sukėlėją. Jeigu tai bus žmogus, tai bus perduota žmogui“, – tikina M. Žygutienė.
Entomologės teigimu, sergamumas erkių platinamomis ligomis Vilniuje ir jo apskrityje auga. Štai pernai užfiksuota 127 atvejais daugiau erkinio encefalito ir 730 daugiau Laimo ligos atvejų nei užpernai.
„Tiesioginio ryšio tarp žalios vejos kažkur tai prie kelio juostos galbūt ir nėra su užsikrėtusiu asmeniu, bet kaip ir sakiau, tai tiesiog pasitarnauja erkių išplitimui ir viruso cirkuliacijai“, – tikina ji.
„Skatiname turbūt, kaip ir visada, skiepytis. Vėlgi, pavyzdžiui, erkių yra ir miške. Bet miške kažkodėl pievų nešienaujame. Tiesiog žmonės eidami į mišką ir išeidami iš jo apsižiūri, ar viskas yra gerai, ar neužšoko tie vabaliukai, tiesiog reikia nuo savęs irgi pradėti“, – sako G. Runovičius.
Skaičiuojama, kad erkiniu encefalitu Lietuvoje užsikrėtusios apie 1 procentas erkių.