Šiandien pasaulis švenčia „dieną be popieriaus“. Žinoma, dauguma skaitančiųjų šį straipsnį bambės, kad viena diena atsisakius vieno ar kito dalyko nieko nepakeis. Ir jie bus teisūs. Tokios dienos skirtos tam, jog suvoktume vienos ar kitos žaliavos vartojimo mastus arba įpročio daromą žalą aplinkai, kurioje gyvename. Prie daugelio elektroninių laiškų šiandien pridedamas prierašas: „Prieš spausdindamas pagalvok apie medžius“. Žinoma, kad pagalvojame. Kuo toliau, tuo daugiau informacijos keliame į elektroninę erdvę, tačiau...
Popieriaus suvartojimas, portalo ecology.com duomenimis per pastaruosius 40 metų išaugo 400 procentų. Portalas Economist.com praneša, jog po įžengimo į „kompiuterių erą“ (maždaug 1980-aisiais) popieriaus vartojimas išaugo 50 proc.
Popieriaus vartojimą mažinti ragina jo tiekėjai
„Dieną be popieriaus“ Lietuvos įmonėms priminė kanceliarines prekes tiekianti bendrovė „Office system“. Viena iš šios bendrovės tiekiamų prekių – popierius ir jo gaminiai. Tačiau įmonė vis dėlto siekia mažinti popieriaus vartojimą įmonėse.
„Žinote, ir patys esame gan biurokratinė įstaiga – 30 darbuotojų, apie 150 užsakymų per dieną ir prie kiekvieno iš jų prisegamos sąskaitos, dokumentai. Norime kažką keisti ir kviečiame visus biurus prisijungti. Ateityje tikrai rengsime ir renginių, ir akcijų šiai iniciatyvai palaikyti, - kalbėjo bendrovės „Office system“ vadovas Gediminas Kriauza. - Jeigu prekiaujame popieriumi, nereiškia, kad neturime imtis gerų iniciatyvų. Jau 2008-aisiais buvo bekylanti tokia banga : visi mėgino pirkti perdirbtą ar vadinamąjį ekologišką popierių. Buvo daug gražių idėjų ir 2009-aisiais viskas buvo užbraukta vienu brūkšniu.“
G. Kriauza teigia, jog aplinką tausojančios prekės skirstomos į dvi kategorijas: perdirbtos ir „žalios“.
Pastarosios turi įvairius ekologijos sertifikatus, tokius kaip „Blue Angel“ („Mėlynasis angelas“) ar „Baltoji gulbė“.
„Gaminiai, turintys sertifikatus, nebūtinai yra perdirbti. Sertifikatas gali reikšti, kad, pavyzdžiui, popieriaus fabriko kaminuose yra įrengti kokie nors filtrai, į aplinką išmetama mažiau teršalų. Kita prekių grupė – perdirbti produktai. Pavyzdžiui, tušinukas iš 94 proc. perdirbtos žaliavos ar 100 proc. perdirbtas popierius. Šiandien, bent jau savo įmonėje, jei būtinai reikia kam nors naudoti popierių, renkamės tik 100 proc. perdirbtą. Yra spausdinimui skirto perdirbto popieriaus“, - pasakojo G. Kriauza.
Parašas elektroninėje erdvėje - per brangus
Bendrovės vadovo nuomone, lietuviai popierinius dokumentus vis dar spausdina todėl, kad kiekviena nauja technologija reikalauja nemažų investicijų. Norėtųsi „pasirašinėti“ dokumentus jų neatspausdinus, tačiau elektroninis parašo sertifikatas kainuoja nuo 150 iki 200 litų. Ne vienas darbuotojas vis dar atsispausdina dokumentą ar kitą informaciją tam, kad ją patogiau perskaitytų.
„Ir save „pagauname“ atsispausdinus ne itin reikalingą dokumentą. Todėl pamažu domimės „žaliosiomis“, perdirbtomis prekėmis. Jei nenorite pirkti perdirbto popieriaus – bent jau spausdinkite ant abiejų lapo pusių. Po truputį žmonės sąmoningėja šioje srityje“, - teigė G. Kriauza. Bendrovės vadovas atskleidė, jog ateityje skelbs akcijas perdirbtam popieriui, ieškos tokį popierių gaminančių tiekėjų.
Kokia situacija pasaulyje?
Vienas statistinis amerikietis per metus sunaudoja apie 340 kilogramų popieriaus. Tai – vienas didžiausių popieriaus kiekių tarp kitų pasaulio šalių gyventojų. Spėkite, kas antroje vietoje? Europos gyventojai. Leidinio „Economist“ žurnalistai pastebi, jog daugybę popieriaus sunaudoja ir Belgija. Kodėl? Nes Briuselyje įsikūrusio Europos Parlamento ir kitų ES institucijų atstovams reikia gausybės dokumentų ir visų – jų nacionalinėmis kalbomis. Tokiu būdu popieriaus ištekliai švaistomi milžiniškais kiekiais. Tarp kitų didžiųjų popieriaus „ėdikų“ minimos Vokietija, Suomija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Švedija.
4 milijardai arba 35 procentai visų nukertamų medžių sunaudojami kokiam nors popieriniam daiktui ar tiesiog popieriui pagaminti. Kur jis panaudojamas? Iš tiesų popieriaus turi daugelis gaminių, apie kuriuos net nepagalvojame. Pavyzdžiui, jūsų naujasis telefonas, televizorius ar ausinės supakuoti į popierines/kartonines dėžes, jo gali būti izoliacinėse pastatų medžiagose.
Kai kurie šioje srityje dirbantys pramonininkai stengiasi sumažinti popieriui gaminti kertamų medžių mastą popierių pakartotinai perdirbdami.
Dar didesni „žalieji“ entuziastai tikina, jog popieriaus gamybai galima naudoti ne tik medžius. Tam tikslui tinka ir kiti pluoštiniai augalai, pavyzdžiui kanapė ar mažai kam žinomas kenafas (atogrąžų augalas). Juk egiptiečiai prieš gerus 6000 metų pirmąjį papirusą taip pat gamino ne iš medienos, o iš nendrių.
Popieriaus fabrikai - "juodąjame saraše"
Šiandien pasaulio gyventojai sunaudoja apie 300 milijonų tonų popieriaus per vienerius metus.
Vos 7 proc. šio kiekio pagaminama iš minėtų pluoštinių augalų, 38 proc. - perdirbama iš jau panaudoto popieriaus. Likęs kiekis (daugiau nei 50 proc.) gaminamas iš pirminės medienos celiuliozės.
Popieriaus vartojimą naudinga mažinti ne tik dėl medžių išsaugojimo. JAV Aplinkos apsaugos agentūra praneša, jog popieriaus gaminimo įrenginiai yra vieni didžiausių šalies teršėjų. Pasaulio stebėjimo institutas patvirtina, jog panaši situacija egzistuoja ir kitose šalyse. Iš popieriaus gamybos fabrikų į orą ir vandenį patenka tokie chemikalai kaip toluenas, metanolis, chloro dioksidas, vandenilio chlorido rūgštis ir formaldehidas.
Ką galime padaryti ?
Organizacija „Conservatree“ ir JAV Aplinkosaugos agentūra vardija, ką galime padaryti medžių vardan:
- Spausdinimui ir kopijavimui naudokite tik perdirbtą popierių. Pasitarkite su savo bendradarbiais ar vadovu ir tiesiog pakeiskite spausdinimui perkamo popieriaus rūšį.
- Taip pat galite kreiptis į atliekų vežėjus, kad biure atsirastų nedidelės rūšiavimo dėžės popieriui. Popierius nėra tokia atlieka, kuri irtų ar skleistų nemalonų kvapą, taigi toks mini- konteineris gali stovėti netgi kabineto kampe.
- Spausdinkite ant abiejų lapo pusių ir apskritai pagalvokite, ar tikrai reikia tai spausdinti
- Pirkite tik perdirbtą tualetinį popierių ir popierinius rankšluosčius. Nes tai – paskutinis kartas, kai šie produktai bus panaudojami. Tualetinis popierius ir visi kiti higienos reikmėms naudojami popieriniai gaminiai nėra perdirbami.
- Atsineškite daugkartinius indus, puodelius. Venkite vienkartinių.
- Jei įmanoma, pirkite perdirbto popieriaus sąsiuvinius vaikams
- Kalbėkitės su šiukšlių vežėjais, kad prie daugiabučių namų pašto dėžučių būtų pastatytos dėžės skirtos surinkti nenaudingiems lankstinukams ir reklamoms
- Paprašykite komunalininkų, kitų asmenų, iš kurių kažką perkate, atsiųsti elektronines sąskaitas