Išsigando, kai šuns šlapimas tapo raudonas
Vilnietė Rasa pasakoja prieš kelis mėnesius įsigijusi labradoro retriverio veislės kalytę. Prieš maždaug savaitę išvedusi ją pasivaikščioti po mišką prie Trakų, tik po kelių dienų pastebėjo, kad šuniui įsisiurbė erkė.
„Po trijų dienų šuo pasidarė vangus ir nieko nenorintis, nors visąlaik buvo labai aktyvus. Tiesiog gulinėjo, miegojo. Nieko nevalgė. Po to pamačiau, kad suviduriavo, vėliau apsivėmė. Nuvežėme pas veterinarus, sako – gal ką suvalgė, gal užsikimšo žarnynas, nors atėjus iš karto sakiau, kad gal čia babeziozė. Buvau apie ją skaičiusi“, - istorijos pradžią prisiminė mergina.
Rasa pasakoja, kad jau kitą dieną, po to, kai su kalyte grįžo namo ir suleido vaistų nuo virškinimo sutrikimų, šuo pradėjo šlapintis raudona spalva. Tai šeimininkę išgąsdino dar labiau. Anot merginos, ji buvo skaičiusi, kad babeziozės atveju užsikrėtusio augintinio šlapimo spalva gali būti nuo arbatos iki bordinės ar net kavos spalvos.
Ji neslėpė, iš gydytojų išgirdusi, kad jeigu tik šunį būtų atvežusi bent viena diena vėliau, jis jau būtų nebegyvas.
Pataria rinktis antkaklius
Mergina pasakoja savo augintinį saugojusi ir žinanti, kad galima naudoti tam tikrus preparatus nuo erkių įsisiurbimo, tačiau taip jau sutapo, kad vieni vaistai jau buvo pasibaigę, o užsakytą specialų antkaklį turėjo pristatyti tik po kelių dienų.
„Tą savaitę galvojau, kad kaip nors ištversime be apsaugos, gal neįsisiurbs. Ir kaip tik įsisiurbė“, - kalbėjo Rasa ir patarė kitiems šunų šeimininkams rinktis specialius antkaklius, kurių veikimo laikas ilgesnis ir kurie atsieina pigiau nei specialūs lašai. Ji skaičiuoja, kad lašai, kuriais reikia ištepti gyvūno keterą, veikia apie keturias savaites, po to procedūrą reikia kartoti. Savo ruožtu specialus antkaklis aktyviai veikia apie septynis mėnesius.
Mergina džiaugiasi, kad veterinarų prognozės geros – jos šuo turėtų pasveikti, nors yra maža tikimybė, kad liga gali atsinaujinti.
„Mums sakė, kad per veterinarijos klinikos dešimties metų patirtį buvo tik vienas atvejis, kada tokia liga po dviejų priešnuodžių atsinaujino, bet šiaip ligos aprašymuose rašoma, kad kai imunitetas nusilpsta, babeziozė užsilieka ir liga gali atsinaujinti. Gydytojai sako, kad po suleistų vaistų neturėtų nieko likti“, - sakė Rasa.
Erkės įkandimas buvo lemtingas
Airių seterio šeimininkė Justina taip pat patyrė, ką reiškia vienas lemtingas erkės įsisiurbimas. Deja, bet vos prieš mėnesį ji neteko savo mylimo šunelio.
„Viskas įvyko prieš mėnesį. Spėjame, kad šuo erkę pasigavo nuosavo namo kieme. Tai buvo ne pirma erkė, kurią ištraukėme - buvo ir prieš tai kelis kartus įsisiurbę. Galvojome, kad nieko tokio – bus kaip visąlaik. O po to trijų ar keturių dienų pamatėme, kad šuo prarado linksmumą, pradėjo nevalgyti, viduriuoti, vemti. Jau ir vaikščiojo sunkiai“, - prisiminė Justina.
Anot jos, iš karto kreiptasi į veterinarus, kurie padarė tyrimus ir nustatė babeziozę. Šunui suleisti vaistai, žadėta, kad po poros dienų turėtų pagerėti, tačiau grįžus namo situacija nedaug pasikeitė – nors šunelis lyg ir atsigavo, vėliau jį ištiko priepuolis. Diagnozuota, kad pradėjo irti kepenys ir inkstai, pastatyta lašelinė, bet, deja, jau buvo per vėlu.
Paklausta, ar augintiniui pirkdavo apsaugos priemones nuo erkių, ji tai patvirtino, tačiau atskleidė, kad jų apsauga ne šimtaprocentinė.
„Visąlaik nusipirkdavome ampulių, jų skysčiu ištepdavome kailį ir pavasarį, ir rudenį. Bet erkės vis tiek prikibdavo – nėra šimtaprocentinių vaistų. Bandėme ne vieną firmą, bet vis tiek...“, - teigė Justina.
Veterinaras: babeziozės atvejų daugėja
Veterinarijos klinikos „CanisFelis“ vadovas, veterinaras Justas Kantoravičius patvirtino, kad šiemet pastebima daugiau babezioze užsikrėtusių šunų atvejų.
Keturkojų šeimininkai, anot jo, turėtų atkreipti dėmesį į pirmuosius šios ligos požymius – šuo tampa vangus, nenori eiti į lauką, praranda apetitą. Vėliau gali pradėti viduriuoti, šlapintis tamsia spalva. Veterinarijos klinikoje ši liga nustatoma labai paprastai – ją parodo atlikti kraujo tyrimai.
J. Kantoravičiaus teigimu, pirmieji užsikrėtusio šuns simptomai gali pasireikšti tiek per pirmą parą, tiek ir vėliau – per tris, keturias dienas. Tai priklauso tiek nuo šuns amžiaus, tiek nuo jo imuniteto.
Veterinaras sako negalintis pasakyti, koks procentas erkių gali platinti babeziozės užkratą, tačiau iš šunų, užsikrėtusių šia liga gali neišgyventi apie 10-20 proc.
„Mūsų klinikoje dar nebuvo atvejų, kad nepavyktų šunims pagelbėti, bet mūsų klinika nėra pati didžiausia Vilniuje. Pernai turėjome apie 20 bebeziozės atvejus, šiemet – jau per 40”, - teigė J. Kantoravičius.
Ištraukia 80 erkių - ir nieko
Veterinarijos gydytojas pripažįsta iš klientų išgirstantis įvairių istorijų, kaip jų augintiniams įsisiurbia erkės ir nieko neatsitinka. Tačiau kartais vienas atvejis gali būti lemtingas ir to derėtų pasisaugoti.
„Kiek man pasakojo, būna šuo pabėgioja po pievas 15 minučių, iš jo ištraukia 80 erkių ir nieko. O vieną kartą įsisiurbs užsikrėtusi - ir viskas. Kiek procentaliai gali būti užkrėstų erkių, reikėtų tyrimus daryti, tas erkes rinkti, skaičiuoti – čia jau biologų reikėtų klausti. Žinau, tik kad Vingio parke yra daug užsikrėtusių erkių, taip pat nemažai link Nemenčinės“, - pasakojo J. Kantoravičius.
Kalbinti pašnekovai sutiko - šimtaprocentinės apsaugos nuo erkių nėra, tačiau yra pakankamai efektyviai veikiančių preparatų, kuriuos nuolat naudojant ir atidžiai stebint šuns elgesį tikrai įmanoma užkirsti kelią ligos plitimui.
Erkėms nutirpsta kojytės
„Yra specialūs lašiukai su veikliosiomis cheminėmis medžiagomis, tai padeda apie 90 proc. atvejų, klientai džiaugiasi, kad erkės nebekimba arba viena kita užšoka, bet joms pasireiškia „tirpstančių kojyčių efektas“ - ją paralyžuoja ir ji nukrenta nuo šuns. Kitų preparatų veikimas toks, kad leidžia erkėms ant šuns užlipti ir įsisiurbti, bet ji iš karto apsinuodija ir sudžiūsta – nebespėja savo nuodų paskleisti“, - apie preparatų veikimo principus pasakojo J. Kantoravičius. Jis tikina, kad gyvūnų prekių parduotuvėse parduodami panašaus tipo lašiukai būna pagaminti žolelių pagrindu, todėl yra mažiau veiksmingi.
„Antkaklio esmė tokia, kad jis visą laiką turi sąlytį su šuns kailiu ir po truputį liesdamasis skleidžia savo veikliąją medžiagą. Ji patenka į šuns kraujotaką. Jeigu į antkaklį „brūžinsis“ mažas vaikas, neaišku, kaip ten kas bus. Tokiu atveju labiau būčiau linkęs rekomenduoti lašiukus“, - dėstė pašnekovas.
Vis dėlto, jeigu šuo yra didelis, labiau apsimokantis variantas yra antkaklis, nes lašiukų kiekį ant šuns keteros reikia didinti priklausomai nuo šuns dydžio.
J. Kantoravičius patikina, kad žmogus nuo užsikrėtusio šuns užsikrėsti pats negali. Lygiai taip pat ir vienas užsikrėtęs šuo negali šios ligos perduoti kitam šuniui.