Dėl medžiotojų bendruomenės pasišventimo ir efektyvaus ūkininkavimo Lietuva yra viena iš nedaugelio vakarų Europos šalių, kur medžioklė yra prieinama plačiajai visuomenei, o gyvūnų gausa dera su miško ir žemių savininkų interesais.
Tikrieji gyvosios gamtos sergėtojai išleidžia milijonus eurų, dirba miške, gaudo brakonierius, reguliuoja plėšrūnų gausą ir jie yra visų pirma medžiotojai, miškininkai ir Lietuvos ūkininkai. Būtent šių bendruomenių pastangomis ir bendradarbiavimu užtikrinama pusiausvyra, lemianti, kad Lietuva yra viena turtingiausių šalių pasaulyje pagal gyvosios gamtos išteklius.
Jau daugiau kaip 30 metų medžiotojai sėkmingai ūkininkauja iš valstybės išnuomotuose 900 medžioklės ploto vienetų. Bendras medžioklės plotų vienetų dydis Lietuvoje yra 5,6 mln. ha., už kuriuos, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, medžiotojai kasmet sumoka 3,5 mln. eurų nuomos mokesčio, dar 1,5 mln. eurų sumokama kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ir miškų savininkams, bei 4 mln. eurų skiriama laukinių gyvūnų gerovei: biotechninių priemonių, pašarinių laukelių ir šėrimo vietų įrengimui bei medžioklės infrastruktūros palaikymui.
Medžiotojai išlaiko visą susijusių prekių industriją: drabužių ir avalynės, ekipuotės, ginklų ir šaudmenų. Iš viso medžiotojų bendruomenės sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai skaičiuojama daugiau kaip 50 mln. eurų per metus.
Šiandien medžiotojai yra brandi, jau keletą kartų skaičiuojanti ir medžioklės tradicijas bei kultūrą puoselėjanti bendruomenė. Lietuvos medžiotojai dalyvauja tarptautinių medžiotojų organizacijų veikose.
Mes mokame ūkininkauti, tą rodo gyvūnų gausa ir valdomi santykiai su žemės ir miškų savininkais. Sukuriame apčiuopiamą (50 mln. eurų per metus) vertę valstybei ir visuomenei, todėl nenorime, kad mūsų vaikus smerktų ugdymo vietose už tai, kad jų tėvai medžiotojai. Nenorime, kad etiško gyvūnų išėmimo iš populiacijos mus mokytų žmonės, kurie rankose nėra turėję ginklo. Darome gerus darbus ir norime apie juos patys informuoti visuomenę.
Svarbiausi dalykai, kuriuos žmogus turi žinoti apie medžioklės ūkių svarbą ir pareigas:
1. Visose šalyse, kur nėra išvystyto medžioklės ūkio, gyvūnų populiacijos nyksta dėl per didelio plėšrūnų kiekio ir brakonieriavimo siekiant mėsos arba apginti pasėlius ar miškus nuo gyvūnų daromos žalos.
2. Pagal galiojančius teisės aktus žvėrys yra valstybės nuosavybė. Teisėtai sumedžiotas gyvūnas tampa medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, o pati teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nėra nemokama.
3. Tikrieji gyvosios gamtos sergėtojai išleidžia milijonus eurų, dirba miške, gaudo brakonierius, reguliuoja plėšrūnų gausą ir jie yra visų pirma medžiotojai, miškininkai ir Lietuvos ūkininkai, o ne populistai.
4. Be gyvosios gamtos populiacijos išsaugojimo, santykių su žemės ir miškų savininkais subalansavimo, medžiotojai valstybei sukuria per 50 mln. eurų vertę kasmet. Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) yra paskaičiavusi, kad septyni medžiotojai sukuria vieną darbo vietą.
5. Medžioklė yra pagrindinė medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemonė, o medžiotojas pagrindinis šios priemonės įgyvendintojas, kuriam pareigų ir atsakomybių daugiau, nei teisių. Ant medžiotojų pečių gula:
- laukinių gyvūnų populiacijų valdymas – reguliavimas;
- mokestinė našta (3,5 mln.) už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;
- medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas ūkininkams ir miško savininkams;
- medžiojamųjų gyvūnų apskaita ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių tyrimo darbai;
- afrikinio kiaulių maro laukinėje faunoje ir kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootijų valdymas bei prevencija;
- veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų laikymasis;
- investicijos į medžioklės įrenginius ir į medžioklei reikalingą infrastruktūrą;
- medžiojamosios faunos globa ir saugojimas nuo neteisėto naudojimo;
- žemės savininkų teisių užtikrinimas;
- keliuose su transporto priemonėmis susidūrusių gyvūnų likvidavimas (700 vnt./metus);
- kiti iš medžioklės teisinio reglamentavimo išplaukiantys reikalavimai.
6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis nuo 2014 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas afrikinis kiaulių maras (AKM), šalies ūkiai neteko beveik 78 tūkst. kiaulių, o miškuose AKM nustatytas beveik 8,5 tūkst. šernų. Virusas, nuo 2014 metų įsitvirtinęs šalies šernų populiacijoje, ir toliau joje plinta. Kiaulių augintojams, smulkiam ir vidutiniam verslui bei šeimos ūkiams AKM atnešė nuostolius iki sužlugimo. Kaimo gyventojai, gyvenantys prie miškų, visiškai negali auginti kiaulių dėl AKM viruso aktyvumo laukinėje faunoje.
Nesuvaldant AKM grėsmės laukinėje faunoje, užkratas persikelia į kiaulių augintojų ūkius ir kompleksus, dėl šių priežasčių kiaulių augintojai patyrė ir vis dar patiria didžiulius finansinius praradimus ir ekonominius nuostolius. Medžiotojams AKM našta taipogi išaugo ir padidino nugaišusių šernų sutvarkymo ir likvidavimo, dezo priemonių, sumedžiotų šernų laikymo (šaldiklyje), išlaidas. Daugelyje AKM paveiktų Europos Sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.
7. Naktinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas remiantis Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti AKM valdymą laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti šernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje ir Estijoje – šernus, nes šios gyvūnų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose. Be Lietuvos, iš visų ES šalių, naktiniai taikikliai draudžiami tik Graikijoje.
8. Naktinių taikiklių naudojimas medžiojant naktį yra humaniškesnė šernų, lapių ir mangutų populiacijos reguliavimo priemonė.