Nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 d. žvejai mėgėjai galėjo žvejoti lašišas įsigiję specialų žūklės leidimą. Rytoj, nuo spalio 16 d., įsigalios visiškas draudimas žvejoti šias nykstančias žuvis. Tiesa, gamtosaugininkų teigimu, lašišų populiacija po truputį atsigauna, o ir patys žvejai tampa sąmoningesni. Didelės viltys su žuvų populiacijos atstatymu siejamos ir su sprendimu, visus pinigus surinktus už žūklės leidimus skirti žuvų išteklių apsaugai.
Brakonieriai išliks aktyvūs
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigutis Mikėnas teigė, kad neskaitant įsigaliosiančio draudimo, brakonierių aktyvumas dar kurį laiką bus didelis. „Šiuo metu esame sustiprinę upių ir ežerų apsaugą. Ketiname ir toliau akyliau prižiūrėti vandens telkinius iki lapkričio pradžios ar vidurio – priklausys nuo situacijos“, - GRYNAS.lt pasakojo gamtosaugininkas. Jo teigimu, brakonierių aktyvumas dabar gali būti padidėjęs, nes lašišos neršia ir jas lengviau pagauti.
„Vilniaus regionas yra pagrindinės lašišų gyvenamosios vietos. Būtent čia ir yra daugiausiai darbo. Mes gamtosaugininkai daugiau mažiau žinome kuriose vietose patogiausia gaudyti lašišas, todėl tas vietas tikriname nuolat,“, - teigė S. Mikėnas.
Vilniaus gyventojai ypač mėgsta žvejoti ant Neries krantinės miesto centre, nuo Baltojo iki Mindaugo tiltų. Tos vietos taip pat tikrinamos daug dažniau. „Visų duomenų nežinau, bet iš viso buvo sugauta virš 20 brakonierių. Kai kurie žvejojo tinklais, kai kurie neturėjo licenzijų. Būna žmonės teisinasi, kad nežinojo, jog lašišoms gaudyti reikia specialaus leidimo, kiša gamtosaugininkams paprastą žvejo bilietą, bet būna nubausti vistiek. Apskritai gaudant pažeidėjus pasitaiko viso: ir itin agresyvių ir bandančių bėgti“, - prisiminė viršininkas. Anot S. Mikėno, pasitaiko ir kitų bandymų išsisukti, bet gamtosaugininkai visuomet stengiasi „nutverti pažeidėjus už rankos“, slepiasi krūmuose, slapta filmuoja, fotografuoja, o tuomet jau nebebūna kaip išsisukti.
Nuo spalio 16 d. įsigaliojus draudimui žvejoti lašišines žuvis, aplinkosaugininkams pasunkės ir brakonierių „medžioklė“. Lašišos paprastai gaudomos naudojant spiningą, tokia meškere gaudomos ir kitos žuvys: lydekos, salačiai. Būna ir specialus lašišinis valas, bet jis taip pat negarantuoja, kad tokį naudodamas žvejys būtinai gaudys lašišas. Štai čia ir tampa svarbus gamtosaugininkų darbo metodas, kai pažeidėjas sugaunamas su neginčijamais jo kaltės įrodymais.
Parduotas rekordinis licenzijų skaičius
Šių metų žvejybos naujovė – elektroninė žūklės leidimų išdavimo sistema ALIS. S. Mikėno teigimu, nors sistema dar veikia ir netobulai, bet ji smarkiai pasiteisino: „Pernai specialių licenzijų gaudyti lašišas buvo parduota apie 2000, šiemet šis skaičius jau 6 kartus didesnis – 12 000. Per paskutinę žūklės dieną taip pat tikimės didelio aktyvumą. Manau, kad gali būti parduota apie 14 tūkst. leidimų“.
Leidimas žvejoti lašišą išduodamas vienai dienai ir kainuoja 10 Lt. Vienam žmogui leidžiama pagauti tik vieną lašišą per dieną. Jeigu to padaryti nepavyko – kitą dieną reikia vėl pirkti leidimą. Vadinasi vien leidimai lašišoms sugauti Lietuvos žuvų išteklių apsaugai atnešė jau daugiau nei 120 tūkst. Lt.
Anksčiau leidimas gaudyti lašišas kainuodavo 50 Lt ir buvo išduodamas visam mėnesiui. Galiodavo ta pati taisyklė – vienam žmogui – viena lašiša. Tačiau šitokia sistema nepasiteisino. „Buvo daug sunkiau kontroliuoti, be to ir pinigų buvo surenkama mažiau. O ankščiau ir tie pinigai keliaudavo į bendrą iždą. Dabar kai pinigai skiriami tik žuvų išteklių apsaugai ir patys žvejai mieliau moka, nes tikisi, kad žuvų mūsų vandenyse padaugės, o jie toliau galės džiaugtis savo hobiu“, - teigė S. Mikėnas.
Tampa sąmoningesni
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas į Lietuvos žuvų išteklių ateitį žvelgia optimistiškai. Jį džiugina ir tai, kad patys žvejai tampa sąmoningesni. „Tai rodo vien parduotas licenzijų skaičius. Be to, ir patys pažeidėjų pagauname gal šiek tiek mažiau, tvarkingiau žmonės žvejoja ir Vilniaus centre, ant Neries krantinės. Visuomet turi leidimus, noriai bendrauja su gamtosaugininkais“, - pasakojo gamtosaugininkas.
Didžiausia šių metų naujovė visiems gamtos apsaugos darbuotojams – pranešimų apie pažeidimų skaičius iš pačių žvejų. Pastaruoju metu daugėja sąžiningų žvejų, kurie nepalaiko draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančių kolegų ir apie juos praneša pareigūnams. „Norėčiau padėkoti visiems, kurie apie tai praneša. Stengiamės reaguoti į kiekvieną pranešimą, bet kartais pritrūksta rankų, be to – netrūksta ir kitų darbų“.
Vilniaus regione – gamtosaugininkų trūkumas
S. Mikėnas nedrąsiai užsimina apie skausmingą gamtos apsaugos realybę – etatų trūkumą; „Visame Vilniaus regione yra tik 6 gamtosaugininkai. Čia gyvena ketvirtis visų Lietuvos gyventojų, o mūsų yra tik 6. Natūralu, kad negalime pilnai ištirti visų gautų pranešimų, o kartais pasaloje tenka prabūti kelias valandas, dirbti naktimis ir savaitgaliais. Be to, negali vien tik žvejybos reikalų žiūrėti. Reikia ir medžiotojus sukontroliuoti ir šiukšlintojus sugauti. Viskam paprasčiausiai neužtenka rankų“.
Tiesa, gamtosaugininkus kiek gelbsti neetatiniai jų padėjėjai. Jų užduotis pranešti apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus, kartu su pareigūnais dalyvauti reiduose.
Lašišų populiacija atsigauna
Prieš pusamžį Baltijos lašišų nerštavietės buvo gerokai gausesnės nei šiandien. Per visą laikotarpį mūsų vandenyse šių žuvų populiaciją sumažėjo iki 40 proc., o 1981 m. jūrinė lašiša buvo įtraukta į Lietuvos TSRS Raudonąją knygą. Nors ir buvo imtasi specialių priemonių apsaugoti nykstantį Atlantinės lašišos porūšį, atkurti buvusios populiacijos nepavyko.
Pastačius Kauno hidroelektrinę, 25 m aukščio Nemuno upės patvanka tapo neįveikiamu barjeru migruojančioms žuvims, tarp jų - ir lašišoms. Sovietiniu laikotarpiu aktyviai vykdytas upių tvenkimas, klestėjusi upių kanalizacija ir meliorizacija išnaikino daug lašišinių upių ir stipriai prisidėjo ir lašišų rūšies nykimo.
GRYNAS.lt jau rašė, kodėl Lietuvoje išnyko lašišos?.
„Norėčiau pridurti, kad pagrindinę žalą upei daro ne pati hidroelektrinė ar migracijos kelią užtverianti damba, o susidariusi patvanka, dėl kurios iš esmės negrįžtamai pakeičiamas upės hidrologinis režimas, ir sunaikinamos aukščiau esančios buveinės“, - GRYNAS.lt pasakojo ekologijos specialistas Kęstutis Skrupskelis.
Specialisto duomenimis, Kauno hidroelektrinės pastatymas lėmė Nemuno baseino aukštupio izoliaciją. Buvo prarastas visas Merkio baseinas ir daugelis kitų mažesnių upių. Didžiausia hidroelektrinės atsiradimo pasekmė - sunaikinta iki 80 proc. žiobrių ir iki 50 proc. lašišinių žuvų populiacijų.
Metams bėgant situacija tik blogėjo. Rūšiai neigiamą poveikį darė verslinė žvejyba, cheminė ir biologinė tarša, kurios egzistavo iki pat nepriklausomybės atgavimo. 1974 m. Baltijos lašišų populiacijai buvo smogtas dar vienas smūgis – M74 sindromas.
„Iš tiesų šios ligos dėka aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje Baltijos lašišų populiacijai buvo kilęs rimtas išnykimo pavojus. Manoma, kad ir šiuo metu dėl šio sindromo, nulemto mitybos pokyčių natūralioje ir dirbtinai auginamų žuvų aplinkoje, miršta apie 10 proc. lašišų lervučių“, - teigia gamtininkas.
1990-1995 m. buvo vykdomi specialūs tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad mūsų upėse buvo likę minimalūs Atlantinės lašišos porūšio ištekliai. Mokslininkai nusprendė imtis iniciatyvos ir pradėti dirbtinį Baltijos lašišos veisimą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo įkurtas „Meškerinės lašišinių žuvų veislynas“, kurio dėka kasmet Lietuvos upės yra pripildomos daugiau nei 200 tūkst. šlakių ir lašišų jauniklių.
GRYNAS.lt jau rašė, kur gimsta Lietuvos lašišos?.
„Visą šį laikotarpį iki dabar nuolatos vykdomas lašišinių žuvų monitoringas, stebima populiacijų būklė, rengiamos rekomendacijos jų apsaugai ir gausinimui. Galima pasidžiaugti, kad dabar abi šios rūšys iš saugomų rūšių sąrašo jau išbrauktos, o žvejai mėgėjai gali jas sėkmingai gaudyti tiek vidaus vandenyse, tiek ir Baltijos jūroje“, - pasakoja K. Skrupskelis.
Gamtininko mintis patvirtina ir S. Mikėnas. Jo nuomone, lašišų akivaizdžiai daugėja. „Gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet daugėja. Turiu vilties, kad pinigai surenkami iš mėgėjiškos žūklės leidimų padės dar labiau“, - pokalbį užbaigė aplinkosaugininkas.
Baudos
Už žvejybos leidimo neturėjimą įstatymai numato baudą nuo 25 iki 200 Lt. Gamtosaugininkai taip pat gali nuspręsti ir konfiskuoti žūklės inventorių.
Už neteisėtą lašišų gaudymą brakonieriams numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 700 litų. Jeigu šių žuvų ištekliams padaroma didelės žalos, gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Už neteisėtą tinklinių ir kitų draudžiamų žvejybos įrankių laikymą, įsigijimą, gaminimą ar pardavimą bus baudžiama nuo 200 iki 700 litų bauda.
Už žvejybą draudžiamais įrankiais ir būdais, išskyrus tuos atvejus, kai žvejojama panaudojant elektros energiją (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė), skiriama nuo 400 iki 1000 litų bauda.
Visais atvejais draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami. Taip pat pažeidėjai turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, kuri dažnai siekia keletą tūkstančių litų.
Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:
Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407
Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.