Išlydint senuosius metus ir pasitinkant naujuosius, Gyvatės metus, ne vienas ironiškai juos galės vadinti šunų metais. Na, bent jau gyvūnų mylėtojai. To priežastis – Seimo priimtas įstatymas, kuriuo nuo 2013 metų sausio 1 dienos uždraudžiama laikyti kovinius šunis daugiabučiuose namuose.
Aistroms nerimstant, pasigirsta vis daugiau kalbų apie tai, kad tokių šunų šeimininkai galimai rinksis paprasčiausią kelią – išmesti, atsikratyti augintinio. Didžioji dalis gyvūnų globos organizacijų teigia dar nepastebinčios, kad tokių veislių šunų jų prieglaudose padaugėtų, tačiau baiminasi, kad tai gali būti tyla prieš audrą.
Prologas į valdininkų nežinojimą
Iki minėtos nuostatos įsigaliojimo (2013 metų) įsigytus kovinius šunis ir kovinių bei pavojingų šunų mišrūnus bus galima laikyti, tačiau juos reikia kastruoti ir jie negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami. Šių šunų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje vykdo ir jų paėmimą bei laikiną globą organizuoja savivaldybės.
Tačiau miestų savivaldybių darbuotojai jau nerimastingai žvilgčioja tiek į įstatymą, tiek į kolegas iš kitų miestų.
Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybės specialistai atvirai prisipažino, kad kol kas neįsivaizduoja, kaip reikės užtikrinti naujos tvarkos kontrolę. Esą jie dideles viltis deda į kaimynus, kurie praneš, jog šalia kitame bute laikomas pavojingas šuo. O jeigu nepraneš?
Tai jau kelia šiokią tokią problemą. Įstatymas išleidžiamas, tačiau, kaip jį reikės įvykdyti kol kas daugeliui neaišku.
Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt sakė nelabai suvokianti, kaip naujam įstatymui pavyks tinkamai funkcionuoti.
„Labai abejoju, kad iki tol pavojingą šunį laikę šeimininkai, nesuspėję jo įregistruoti iki šių metų pabaigos gali jo netekti. T.y. jeigu kaimynai pasakys, kad man nepatinka šis šuo, jis net neįregistruotas ir t.t. Tai jį siųs iškart be jokių kalbų į gyvūnų prieglaudą? Labai tuo abejoju. Manau dėl to gali kilti ne vienas teisminis ginčas...“, – svarstė B. Kymantaitė.
Tyla prieš audrą ar žiniasklaidos muilo burbulas?
Lietuvoje veikiančios gyvūnų globos organizacijos teigia nepastebėjusios, kad nespėjus įsigalioti naujam įstatymui žmonės suskubtų atsikratyti savo laikomais pavojingais šunimis bei jų mišrūnais. Tačiau įstatymui įsigaliojus, tokios galimybės neatmeta.
B. Kymantaitė teigė netikinti, kad „agresyvių šunų skaičius daugėja, o kad atsirado kažkoks vienas pavojingas šuo prieglaudoje... tai dar nieko nereiškia.“
„Pifas“ vadovė čia turėjo omenyje vieną iš Lietuvos televizijų reportažą, kuriame žurnalistė teigia, kad į gatvę išmetama vis daugiau pavojingų ir agresyvių šunų, o kaime prie Marijampolės šuo apkandžiojo du vaikus.
Pasak jos, tai daugiau žiniasklaidos skleidžiamas muilo burbulas, kuris gąsdina gyventojus, bet nepateikia jokių skaičių, kad tokių šunų daugėja.
Gyvūnų globos organizacijos „5 pėdutės“ savanorė Simona Šakinytė taip pat sakė nepastebėjusi pavojingų ir agresyvių šunų pagausėjimo jų prieglaudoje. Tačiau pridūrė, kad įsigaliojus įstatymui viskas gali apsiversti aukštyn kojom.
„Manau, kad įstatymas kvailas. Baisu, jeigu jam įsigaliojus padaugės atvejų, kai žmonės išmes, bandys atiduoti savo augintinį. Nors naiviai viliuosi, kad tikri savo keturkojų mylėtojai (kalbama apie pavojingas ir agresyvias šunų veisles, – aut. past. ) darys ką tik galės, gal net kreipsis į teismą, bet tikrai neatiduos savo augintinio į prieglaudą ar dar kažkur“, – nuogąstavo pašnekovė.
Anot S. Šakinytės, gyvūnų globos organizacijos susidurs ir dar su kita problema – į prieglaudą patekus, pavyzdžiui, Stafordšyro bulterjerui (ar kitiems pavojingų veislių šunims), jam reikės surasti naujus namus. Kaip tai reikės padaryti, kai įstatymas neleis jų laikyti daugiabučiuose?
Dėl neįsigaliojusio įstatymo jau „kenčia“ šunys
Tačiau buvo ir tokių gyvūnų globos organizacijų, kurios teigia, kad pasikeitimus dėl pavojingų ir agresyvių šunų veislių pastebėjo.
Viena iš jų gyvūnų globos organizacija „Lesė“. Jos vadovė Vesta Auškalnienė teigė pagausėjimo nepajautė, tačiau žmonių skambučių ir skelbimų dėl atiduodamų pavojingų ir agresyvių šunų padaugėjo. Ypač dėl stafordšyro bulterjerų.
Šios organizacijos savanorė Ugnė Nedzinskaitė GRYNAS.lt papasakojo, kad tenka stebėti, sekti skelbimo portalus (nes savanoriai juos dažnai tikrina, mat juose gali būti rastas gyvūnas, kuris dingo ir t.t.). Vien iš to matyti, kad labai jaučiamas agresyvių ir pavojingų šunų pagausėjimas.
Jie dažnai išmetami, kur nors paliekami, kiek rečiau atiduodami į prieglaudas. Pasak pašnekovės, padaugėjo ir tokių atvejų, kai dovanojami visai jauni, 7 mėnesių pavojingai veislei ir jų mišrūnams priskiriami šuniukai.
Nepaisant to, vis daugiau žmonių ieško informacijos šiuo klausimu. Iš to galima daryti prielaidą, kad jos trūksta arba gyventojams ji nėra pateikiama suprantamai. Tą patikino ir gyvūnų globos organizacijos.
„Daug kas konsultuojasi, ieško informacijos. Jaučiame žmonių susirūpinimą šiuo klausimu, padaugėjo skambučių. Gyventojai skundžiasi, kad jaučia kaimynų spaudimą dėl savo laikomo gyvūno.
Buvo ne vienas atvejis, kai šuo nepriklauso pavojingai ir jų mišrūnui veislei, o skambina išsigandę šeimininkai, pavyzdžiui, dėl bokserio ar prancūzų buldogo, neva ar jie tikrai nebegali jo laikyti. O kartais tiesiog dėl didesnio šuns. Tačiau kaimynai padaro „savas išvadas“ ir pradeda terorizuoti savo kaimynus dėl šuns. Aišku, įstatymiškai tie kaimynai turbūt nieko nepadarytų, bet žmogui gyvenimas nuo to vis tiek nepasaldėja“, – apie situaciją kalbėjo U. Nedzinskaitė.
Nežinojo ką augina
Savanorė prisimena ir kuriozinį atvejį, kai žmonės nežinojo ką jie augina.
„Jie buvo šventai įsitikinę, kad namuose laiko Amerikiečių Stafordšyro terjerą, kaimynai esą bijoję jų šuns. Tačiau šuo buvo labradoro mišrūnas – didelis, kudlotas, rusvaplaukis ir visai nepanašus į Amerikiečių Stafordšyro terjerą.
Tiesiog žmones apgavo turguje“, – pasakojo U. Nedzinskaitė.
Ar suspėsime?
Pasak jos, jeigu žmonės augina pavojingų veislių šunį ar jų mišrūną, jie turėtų jį registruoti pagal savo gyvenamąją vietą, susitvarkyti tam reikalingus leidimus ir dokumentus. Esą, tada problemų neturėtų kilti.
Bėda tik ta, kad įstatymui pritarta dar šių metų spalio 3 dieną, t.y. kai iki įstatymo įsigaliojimo likę 3 mėnesiai. Tai, pasak kai kurių gyvūnų globos organizacijų, per trumpas laikas, kad didžioji dalis gyventojų susitvarkytų visos įregistravimo dokumentus.
Norint į Lietuvą įvežti, veisti, parduoti, laikyti pavojingus šunis, reikia (turima omeny iki įstatymo įsigaliojimo) turėti atitinkamą savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą, t.y. jie išduodami, kai šeimininkas išklauso specialius kursus.
Leidimai nebus išduodami įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat kartu gyvenantiems jų šeimos nariams.
Pasak U. Nedzinskaitės, ji sulaukianti ir skambučių iš pasipiktinusių gyventojų iš mažų miestų. Esą jie norėtų įsiteisinti tą šunį, kol dar nespėjo įsigalioti įstatymas, tačiau to padaryti negali, nes kai kurios savivaldybės to paprasčiausiai nevykdo ir siūlo kreiptis į kito miesto savivaldybę.
Kitaip sakant, žmonėms, kurie nori iki įstatymo įsigaliojimo pradžios susitvarkyti visus dokumentus, tenka spręsti biurokratinius rebusus.
O gal nenorime suspėti?
Remiantis Lietuvos kinologų draugijos duomenimis, iki šiol Lietuvoje registruota apie 1500 pavojingų šunų, o „Gyvūnų registravimo centras“ pateikia, kad visoje Lietuvoje įregistruota kiek mažiau – 1352.
Štai, pavyzdžiui, Klaipėdoje išduoti tik keturi leidimai įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti pavojingais šunimis. Turbūt ne vienas Klaipėdoje gyvenantis žmogus galėtų pasakyti, kad yra matęs tikrai žymiai daugiau pavojingų šunų savo mieste.
Tas pats „Gyvūnų registravimo centras“ savo duomenų bazėje pateikia, kad Klaipėdoje yra 308 agresyvūs šunys...
Statistiką visoje Lietuvoje veda ne viena įmonė, todėl atsakyti koks galėtų būti tikslus pavojingų šunų skaičius keblu. Tačiau vieną išvadą galima daryti – daugelis gyventojų savo augintinių nėra įregistravę ir pasiėmę leidimus auginti tokius šunis.
Gyvūnų globos organizacijos sutartinai tvirtina, kad naujasis įstatymas gali turėti visai priešingą efektą, negu jo tikimasi.
Esą dabar žmonėms kyla dilema arba įregistruoti savo augintinį iki šių metų pabaigos, arba tyliai (arba ne) auginti savo šunį, kol tam nepasipriešins kaimynai ir aplinkiniai. O jeigu gerai sutariate su kaimynais, tada, cituoju jau straipsnio viršuje paminėtą faktą, miestų savivaldybės „dideles viltis deda į kaimynus, kurie praneš, jog šalia kitame bute laikomas pavojingas šuo.“
Kitaip sakant, arba taip, arba taip – žmonės neberegistruos savo pavojingų šunų, kol jų niekas nepagaus, neįskųs, neprivers.
GRYNAS.lt primena, kad agresyvių ar pavojingų šunų laikymas be leidimo jo šeimininkui gali užtraukti baudą nuo 300 iki 1000 litų.
Už pavojingo šuns vedžiojimą be antsnukio – nuo 100 iki 1 tūkst. litų.
Plačiau su įstatymo pakeitimais galima susipažinti ČIA.
Negalima pateisinti
B. Kymantaitė mano, kad jeigu žmonės iki įstatymo tvarkos dar likus keliems mėnesiams jau galvoja kur tą šunį reikia „kišti“, ir nenori sumokėti keliasdešimties litų už visus reikalingus dokumentus, tai tik parodo, kad tiems žmonėms gyvūnas mažai ir terūpi.
„Gali būti ir tokių žmonių, kuriems šuo atsibodo, jie jo nebenori, tad šis naujasis įstatymas tarsi leidžia susigalvoti „priežastį“, kodėl nebegalima auginti šuns. O tai tik pretekstas jo atsikratyti“, – apie galimus įstatymo padarinius kalbėjo pašnekovė.
O su U. Nedzinskaite pokalbį užbaigėme tuo, kad teko girdėti iš veterinarų, jog jau pasitaikė ne vienas kartas, kai šeimininkai neapsikentę kaimynų teroro, atvežė savo Amerikiečių Stafordšyro terjerus ir juos užmigdė...
Anot pašnekovės, tai „nenuostabu, kai aplinkui matome tiek daug išmestų beglobių gyvūnų ir žinome, kad žmonių mentalitetas nėra labai „aukštas“, bet daugumai tai gali būti paprasčiausia išeitis – migdyti arba išmesti gyvūną.“
Gyvūnų šeimininkai savo augintinius registruoja vangiai, miestų savivaldybės dar nežino, kaip veiks naujoji tvarka, bet įstatymas įsigalioja rytoj.