Mieste vis dažniau pasirodančios lapės ar bebrai jau nebestebina, ką jau kalbėti apie visiškus „miestiečius“ balandžius, kregždes ar žiurkes. Gyvūnų ir paukščiu mieste daugėja, nes jiems čia lengviau išgyventi, bet kartais jos gali pridaryti ir rūpesčių ar tiesiog trukdo ramiai gyventi. Gamtą mylintys gyventojai, kurie nenori griebtis nuodų, priversti ieškoti alternatyvių sprendimų.
„Tuo tuoj Vilnių užkariaus kiaunės. Gyvenu Naujamiestyje, sename sovietiniame daugiabutyje su palėpe. Joje prisiveisė daug kiaunių. Kiek žinau jų smarkiai padaugėjo ir aplinkiniuose namuose. Atrodytų nieko tokio, bet jos krebžda naktimis ir jau pragraužė stogą, gal dar sugalvos laidus pragraužti, be to, nuolat pridergia palėpėje, ką man daryti?“ - klausia GRYNAS.lt skaitytojas vilnietis Kostas. Vyras įsitikinęs, kad kiaunių mieste sparčiai daugėja. Jis jau bandė jas išgaudyti gyvagaudžiais spąstais, bet vos šiuos padeda, kiaunės aprimsta ir tarsi dingsta, bet juos pašalinus vėl kaip mat atsiranda.
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad pas Kostą įsiveisė ne kas kitas, o akmeninės kiaunės: „Jos yra tipinės miesto gyventojos. Mūsų kraštuose jos atsirado prieš kelis šimtus metų, o akmeninėmis vadinamos būtent todėl, kad mėgsta mūrą, akmenis ir apskritai laukinėje gamtoje negyvena. Tikra retenybę tokią pamatyti miške, nes čia pozicijas laiko miškinės kiaunės“.
Akmeninių kiaunių apskaita mūsų kraštuose nevykdoma, todėl sunku pasakyti ar jų miestuose sparčiai daugėja. A. Gaidamavičius mano, kad jų padaugėti galėjo nebent mažoje teritorijoje ar viename Vilniaus rajone. „Aš asmeniškai būčiau patenkintas, kad mano name apsigyvena kiaunės. Yra kiaunių – vadinasi mažiau žiurkių. Tai yra pagrindinis jų maistas. Galbūt kartą kitą jos ir nustveria kokį miegantį balandį, bet tai greičiau išimtis“, - pasakojo gamtininkas.
Kiaunės yra visiškos mėsėdės, tik retkarčiais paragaujančios kokių vaisių ar uogų. Jos nepriklauso ir graužikų būriui, todėl kaži ar galėjo pragraužti stogo danga. „Greičiausiai tą patį stogą pragraužė žiurkės, o ne kiaunės. Galbūt kažkur apačioje kokį plyšį jos ir galėtų prasikrapštyti, bet tikrai negrauš stogo ar laidų, tai žiurkių ir pelių užsiėmimas. Būna, kad žiurkės neturėdamos ko ėsti jos pradeda graužti laidus ir kitas medžiagas“, - teigia A. Gaidamavičius.
Apsaugai – katės
Akmeninės kiaunės daugiau problemų sukeltų, jeigu kas nors netoliese augintų vištas – šių, slapukės kiaunės, tikrai neatsisakytų. Ir visgi, jeigu gyventi kiaunių kaimynystėje darosi nemalonu ar nepakenčiama jų galima atsikratyti ir nenaudojant nuodų.
Vienas iš variantų – gyvagaudžiai spąstai. GRYNAS.lt jau rašė, kad tokių spąstų galima nusipirkti medžioklės parduotuvėse. Pagal įstatymą, savo privačioje teritorijoje gyventojai gali jais gaudyti kiaunes, šeškus ir bebrus, jeigu šie kelia rūpesčių. Tačiau jų efektyvumas gali būti labai mažas. „Kiaunės ir šeškai – labai protingi gyvūnai. Aš tikrai tikiu, kad skaitytojui padėjus spąstus kiaunės pradeda elgtis labai atsargiai. Galbūt viena iš jų jau buvo pakliuvusi į tokius ir kitos natūraliai jų vengia. Mano buvęs kaimynas girininkas Labanore taip pat turėjo problemų su kiaunėmis, nes jos grobdavo jo vištas. Kartą jis sugavo ją gyvagaudžiais spąstais ir iš pagarbos gyvūnui jos nenugalabijo, o tiesiog garsiai prigrasino daugiau niekada čia jai nesirodyti. Taip ji niekada ir nebepasirodė, nes suprato kokią grėsmę jai gali kelti spąstai“, - pasakojo A. Gaidamavičius.
Sugavus kiaunes gyvagaudžiais spąstais jas geriausia būtų paleisti kokioje nors miškingoje miesto dalyje – parke, pamiškėje ar pan. Nieko blogo nenutiktų jei jos būtų paleistos ir toliau nuo miesto ar net miške. Būdamos protingos ir atsargios jos pačios susirastų gyvenamą vietovę ir vėl joje apsigyventų.
Jeigu su gyvagaudžiais spąstais nepavyksta atsikratyti neprašyti palėpės gyventojų, gamtininkas A. Gaidamavičius pataria išmėginti daug efektyvesnią apsaugą – kates: „Daug kartų įsitikinau, kad katės yra geriausia apsauga nuo kiaunių. Tiesiog įleiskite stambesnį katiną į palėpę ir kiaunių greitai neliks. Katinas gal vieną kitą sumedžios, o likusios pačios pasitrauks, nes vengia pavojingos kaimynystės. Be to, katinas taip pat gaudys žiurkes, tad susidarys konkurencija dėl maisto ir kiaunės mėgins ieškoti joms geresnės vietos gyventi“.
Taigi, jei jūsų namuose apsigyveno kiaunės ir nei jūs nei kaimynai nelaikote naminių paukščių, galite būti ramesni dėl mažesnio žiurkių kiekio. O jeigu jų kaimynystė jums vistiek nepatinka, tiesiog įsigykite stambesnį katiną. Tiesa, tik ar vėliau neteks gailėtis dėl žiurkių problemos, jei rainys bus šeriamas skaniu ėdalu iš parduotuvės?
Faktai:
Akmeninė kiaunė (lot. Martes foina) – kiauninių šeimos kailinis žvėrelis. Tokio pat dydžio kaip ir miškinė kiaunė. Ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra balta dėmė.
Akmeninių kiaunių pasitaiko miškuose, bet labiau mėgsta nemiškingus, uolėtus kalnų šlaitus, senas akmens laužyklas, sodus, net miestus. Aktyvios naktį, bet galima sutikti ir dieną. Maistas – graužikai, paukščiai, vabzdžiai, vaisiai, uogos. Puikiai gaudo žiurkes, bet bado prispirtos gali pulti naminius paukščius.